Kol Lotynų Amerikos prostitutės bando kovoti už savo teises, Olandijoje save pardavinėjančios moterys jaučiais jaukiai.
Prekyba be apribojimų
Europietės prostitutės net turi savo profesinę šventę. Ir švenčiama ji net nuo 181 metų prieš mūsų erą. Tada Romoje buvo atidaryta meilės deivės Veneros šventykla. Jai ir meldėsi Romos prostitutės, kurios Senovės Romoje buvo gerbiamos. Pakentė prostitutes ir griežtaisiais viduramžiais, nes buvo nuspręsta, kad tai neišnaikinamas blogis. Vien dėl to, kad vyrai neiškęsdavo susilaikymo ir galėdavo išniekinti kokią nors nekaltą mergaitę ar solidžią šeimos motiną. Tad geriau įstatymo leidžiamos raudonųjų žibintų gatvės. Už pinigus atsiduodančios moterys vakarais vaikščiodavo gatvėmis save apšviesdamos raudonais žibintais. Tiesa, viduramžiais buvo draudžiama prostitutės paslaugomis naudotis vedusiems vyrams ir žydams. Dabar pasaulis lojalus - savo meilės porciją gali nusipirkti bet kas. Olandija - pirmoji Europos šalis, kurioje 1998 metais buvo legalizuota prostitucija. Nors ir iki tol uostuose meilė buvo parduodamas ir perkama be apribojimų.
Visos legalios Olandijos prostitutės priklauso profsąjungai, kuri turi net savo leidinį. Jame spausdinami nauji įstatymai, dalinamasi darbo patirtimi. Profsąjungos sekso profesionalėms organizuoja ir mokymus. Merginos privalo apsilankyti 12 užsiėmimų, kurie tęsiasi po 4 valandas. Tarp disciplinų - net savęs patenkinimo kursai. Išlaikiusios egzaminus, prostitutės merijoje gauna licenciją ir jau tada gali pulti į darbą. Beje, tik turistai mano, kad pagrindinės raudonųjų žibintų gatvės tik Amsterdame. Iš tikrųjų Olandijos prostitucijos sostinė - Roterdamas, bet raudonųjų žibintų gatvės ar bent namai yra kiekviename Olandijos mieste ir miestelyje.
Pasirinkimas baigus prostitucijos kursus, kur dirbti, ne toks mažas. Gali klientų ieškoti stovėdama lange ar išsinuomojusi automobilio boksą prie parko. Gali dirbti pagal iškvietimus, palydove, masažo salone, sekso klube, pornobaruose. Bendra olandų prostitučių taisyklė: apmokama už kiekvienas 15 darbo minučių. Olandės prostitutės to laikosi labai griežtai, kaip kokios tarptautinio ryšio telefonistės. Praėjo 15 minučių - mokėk. Kitose šalyse merginos daug mielesnės. Vokietijoje, kur prostitucija irgi legali, mokama už meilės aktą, o ne už laiką. Bet šimtai vokiečių ieškoti mokamos meilės kažkodėl važiuoja į Olandiją. Kalbama, kad pasienio miestuose vokiečiai suspėja užvažiuoti į Olandijos viešnamius net per pietų pertrauką.
Seksas su invalidais
Vidutiniškai europietė prostitutė per pamainą gali uždirbti iki 1 000 eurų. Iš to užmokesčio ji turi nuomotis patalpas ir sumokėti mokesčius, kurie, priklauso nuo pajamų, darbo vietos, net nuo amžiaus, siekia nuo 13 iki 40 procentų. Mokesčiai nemaži, bet užtat olandė gaus senatvės pensiją, apmokamos jos kasmetinės atostogos, reikalui esant jai bus mokama bedarbio pašalpa.
Profsąjungos prostitutėms leidžia dirbti iki 12 valandų per perą, bet kas 3-4 valandas jos privalo pailsėti specialiame kambaryje. Paskutiniu metu Olandijoje turi paklausą seksas su invalidais. Sveikatos apsaugos ministerija po tyrimų pateikė išvadą, kad sergantieji proto ligomis po sekso tampa daug ramesni ir taip galima sutaupyti medikamentų. Ta ekonomika sąlyginė, nes miesto biudžetas skiria pinigų prostitučių paslaugoms. Tokios moterys baigia specialius kursus, į kuriuos priima tik tas, kurios jau būna baigusios prostitučių kursus. Tai lyg ir kvalifikacijos kėlimas. Baigusi šiuos kursus "studentė" gauna pažymėjimą ir tampa mergina, dirbančia pagal iškvietimą į specifines įstaigas. Ji aptarnauja ne tik psichiatrijos ligoninių pacientus, bet ir tik gulinčius, negalinčius judėti invalidus. Tokios paslaugos kelis kartus brangesnės už įprastą seksą su sveiku vyru. Tad tarp norinčių dirbti su invalidais moterų yra nemažas konkursas.
