Petras IVANAUSKAS
Pastaraisiais metais bankai išplatino šimtus tūkstančių plastikinių mokėjimo kortelių, visą Lietuvą nusėjo bankomatais. Vien tik mokėjimų kortelių "Visa" per metus Lietuvoje padaugėjo penktadaliu - iki 2,5 milijono. Kortelių "MasterCard"skaičius Lietuvoje irgi jau gerokai viršijo milijoną. Šiandien daug kur atlyginimai ir pensijos pervedamos tiesiai į žmogaus sąskaitą viename ar kitame banke. Atrodytų visiems labai patogu - kasininkėms nebereikia skaičiuoti maišų pinigų, paštininkės neberizikuoja būti apiplėštos nešdamos pensijas į namus, o ir žmogui saugiau nešiotis kortelę nei grynuosius piniginėje. Užsimanęs priėjai prie artimiausio bankomato ir pasiėmei, kiek tau reikia grynųjų. O parduotuvėje padavei pardavėjai savo kortelę, ir už pirkinius užmokėta. Daugelis taip ir daro: pernai "Visos" kortelėmis Lietuvoje atlikta apie 90 mln. operacijų, o sumokėta beveik 3 mlrd. litų. Išlaidos "Visos" kortelėmis sudarė daugiau nei 16 proc. visų asmens išlaidų prekybos vietose.
Tačiau daugėjant banko mokėjimų kortelių, daugėja ir bandymų pasisavinti pinigus. Teoriškai sakoma, kad jei netekai plastikinės kortelės, skubiai skambink į banką - sąskaitą tuoj pat bus užblokuota ir vagims beliks tik pirštą čiulpti. Iš tikro yra kiek kitaip - pinigų galima netekti net ir turint kortelę piniginėje.
"Šeimos" imasi kortelių gamybos
Į elektroninių nusikaltimų sritį dabar savo žvilgsnį nukreipė ne tik nusikaltėliai intelektualai, bet ir banditų gaujos. JAV teisėsaugininkai paskelbė, kad pelnas, gaunamas iš elektroninių nusikaltimų, jau viršija narkotikų prekybos pelną. Todėl nenuostabu, kad net kitados galingos "Vilniaus" brigados likučiai ėmėsi elektroninių nusikaltimų. Vilniečių padirbtų ir parduotų banko kortelių pėdsakai aptikti net Pietų Afrikos Respublikoje. Dar gražiau "sudegė" kauniečiai - falsifikuodami korteles "Visa Classic", vietoj žodžio "accordance" jie išspausdino "accordnce".
Kaip nusikaltėliai sužino kortelėse užslėptą informaciją? Tam yra keletas būdų. Pats paprasčiausias, kai padavėjas ar pardavėjas atsiskaityti paduotą kortelę nusineša ir specialiu įrengimu nusikopijuoja. Tačiau tokie buvo tik pirmieji kortelių klastotojų žingsniai. Atrodo, vos prieš porą metų latviai išplatino pareiškimą, kad pas juos prie bankomato buvo surastas specialus įrenginys, kopijuojantis kortelių informaciją, o pernai toks įrenginys jau pasirodė ir Mažeikiuose. Prie bankomato slapta įmontuotas skaitytuvas kopijuodavo kortelių duomenis, o vaizdo kamera fiksuodavo įvedamą PIN kodą. Turint kortelės duomenis ir PIN kodą, profesionalams jau nesunku patuštinti ir sąskaitą.
Prieš kurį laiką Vilniuje buvo sučiuptas latvis, kuris per pusdienį keliaudamas nuo vieno bankomato prie kito pavogė 15 tūkst. litų. Jis turėjo kelias padirbtas korteles.
Kortelių duomenis gali būti pavogti ir perkant interneto parduotuvėse, atsiskaitant už bilietus ir pan. Nusikaltėliai sukuria labai panašią tinklalapio kopiją ir vėliau pasiima pirkėjo suvestus duomenis. Nuo tokių nusikaltėlių apsisaugoti yra labai sunku, todėl patariama turėti kortelę, kurioje būtų tik tiek pinigų, kiek reikia prekei nusipirkti. Tai gali būti ir virtuali banko sąskaita. Tada jei nusikaltėliai ir sugebės perimti jūsų kortelės duomenis, pavogs tik tuos pinigus, kurie bus toje sąskaitoje.
Nuostolius atlygina prekybininkai
Nuostolių galima patirti ir per prekybininkų nerūpestingumą. Mūsų korespondentai įvairiuose miestuose ir įvairiose parduotuvėse stebėjo kelių prekybos centrų kasininkes. Vaizdas labai panašus. Gavusios kortelę, pardavėjos ją įkiša į specialų su banku susijungiantį elektroninį aparatą. Jei jis parodo, kad savininko sąskaitoje užtenka pinigų apmokėti už pirkinius, pardavėjos retai lygina, ar pirkėjas pasirašo taip pat, kaip pasirašyta ir ant kortelės. Kai kurie korespondentai pabandė nusipirkti prekių su svetimomis kortelėmis. Pavyko net tada, kai vyras pirko su moters kortele.
Aišku, kasininkės ne kriminalistės, bet darbo taisyklėse numatyta pardavėjų pareiga tikrinti klientų parašus. Tai reglamentuoja ir prekybos tinklų sutartys su korteles išdavusiais bankais. Negana to, klientas, perkantis prekes, kurios kainuoja daugiau nei 500 litų, turi pateikti asmens dokumentą su nuotrauka. Tuo atveju, kai prekybininkai parduoda prekes vagišiui, jie ir atlygina nuostolius. Nei bankai, nei prekybos centrai nelinkę pasakoti tokių dalykų, tačiau prekybininkai bankams yra sumokėję ne vieną tūkstantį.
Vagia iš savęs
Pasitaiko gudruolių, kurie, turėdami legalią plastikinę kortelę, pasinaudodami pardavėjų aplaidumu, bando taip užsidirbti pinigų. Teisėtai išsiėmęs kortelę sukčius pasideda į savo sąskaitą keletą tūkstančių ir kortelę perduoda sėbrui. Pastarasis ima ramiai keliauti per prekybos centrus, už pirkinius mokėdamas svetima kortele, kol bičiulio sąskaita lieka tuščia. Tuomet tikrasis kortelės savininkas kreipiasi į banką ir pameluoja, kad iš jo pavogė piniginę ir kortelę. Kortelė užblokuojama, tačiau šaukštai po pietų - pinigėliai jau išplaukę. Kortelės savininkas apsimeta didžiai nustebęs, kad kažkas naudojasi jo kortele, ir užprotestuoja visas operacijas. Patikrinus čekius paaiškėja, kad parašai ant jų nė iš tolo neprimena tikrojo kortelės savininko parašo. Tai pripažinęs bankas pinigus grąžina kortelės savininkui, o parduotuvė sumoka bankui.
Be kodo - nė žingsnio
Saugiausia, aišku, turėti naujoviškas, vadinamąsias lustines korteles. Šiuo metu nuo 50 iki 70 proc. visų Lietuvoje "Visos" išduotų kortelių yra lustinės. Daugiau nei 60 proc. sumos, išleidžiamos kortelėmis prekybos vietose, yra surenkama per terminalus su įdiegta lustine technologija. Atsiskaitant tokia kortele, jau nebereikia pasirašinėti, o tereikia įvesti PIN kodą. Kol kas tik ne visi prekybos centrai turi tam reikalingų naujų nuskaitymo aparatų.
Sausio pabaigoje Lietuvoje lankęsis bendrovės "Visa Europe" vadovas Šiaurės Europos regionui Svenas Estvolas sakė, kad Jungtinėje Karalystėje, kur beveik 90 proc. "Visos" mokėjimų kortelių turi lustus ir PIN kodus, sukčiavimo atvejų gerokai sumažėjo, nes pavogta kortele nežinodamas kodo nepasinaudosi.
