Remigijus RAINYS
Kėdainių rajone, Užkapių kaime, gyvenanti Zita Butkevičienė (69 m.) pas kaimynę Aleną Visockienę (74 m.) išsiruošė dar pusę septynių ryto. Tokį ankstyvą vizitą nulėmė tai, kad moteris išvakarėse buvo gavusi pensiją, todėl skubėjo atiduoti skolą už iš A. Visockienės įsigytus 7 ančiukus. Abiejų kaimynių namus teskiria keliasdešimt metrų, todėl už kelių minučių Alenos kieme atsidūrusi Zita jau ruošėsi belstis į duris, tačiau šios buvo praviros. Įėjusi į prieškambarį Zita pastebėjo, kad neuždarytos ir virtuvės duris, o netoli jų ant grindų guli gyvybės ženklų neberodanti iki pusės nuoga bei kruvina kaimynė. Šoko ištikta moteriškė neatgaudama kvapo nurūko pas tolėliau gyvenančią savo marčią ir tik drauge su ja, pasitelkusi dar ir sūnų, pagaliau ryžosi vėl sugrįžti į A. Visockienės kiemą.
Nužudyta per savo vardadienį
Beje, A. Visockienę kaime visi vadino tik Elyte, nes net Alenos dukros nuo mažumės buvo įsitikinusios, kad jų mamos vardas - Elena, bei kasmet vardinių proga ją sveikindavo gegužės 22 dieną. Ir tik neseniai, tvarkydamos žemės atgavimo dokumentus, sužinojo, kad dar pokario metais kažkoks mažaraštis raštininkėlis, išrašydamas pasą, A. Visockienę "perkrikštijo" į Aleną. Taigi kai kaimynai nedrąsiai vėl suėjo į A. Visockienės namą, pirmiausia įsitikino, kad Elytė iš tikrųjų nebegyva. Moteris aukštielninka gulėjo ant sujauktos virtuvės grindų. Negyvėlė buvo be kelnių, kojinių ir apatinių kelnaičių. Moters kaktoje ir skruoste matėsi kirstinės bei pjautinės žaizdos, iš ko buvo galima nuspėti, jog ji mirė ne sava mirtimi. Išbėgdami kviesti pagalbos kaimynai dar suspėjo pastebėti, jog virtuvėje nudaužtas dujų balioną su virykle jungęs vamzdelis, o priemenėje nudegusios nišą dengusios užuolaidos bei nuo dūmų stipriai aprūkusios sienos ir lubos.
Pinigų nerado
Iš Kėdainių atskubėjusi operatyvinė grupė šalia nužudytosios lavono aptiko ir peilį, kuriuo auka buvo badoma. Vėliau teismo ekspertai nustatė, kad nors A. Visockienė nužudyta itin žiauriai, tačiau dūriai peiliu lemiamos įtakos jos gyvybei neturėjo, nes nelaimėlė mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Suversti namai rodė, kad žudikas ar žudikai kažko ieškojo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad spintoje tarp skudurų saugotos senolės santaupos liko nepaliestos. Pradžioje manyta, kad dingo išvakarėse A. Visockienės gautos pensijos pinigai, kurių senoji galėjo nesuspėti padėti į savo slaptavietę, tačiau sutrikusios moters dukros to negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Iki pat kolūkių žlugimo laukininke dirbusi Alena Visockienė garsėjo kaip puiki darbininkė, ne kartą buvo apdovanota garbės raštais ir medaliais. Moteris išaugino sūnų ir tris dukras. Sūnus jau miręs, o savo šeimas sukūrusios dukros įsikūrė Kėdainiuose, Jonavoje ir Kaune. Savaitgaliais artimieji dažnai atvažiuodavo aplankyti mamos ir nuveikdavo visus didžiuosius ūkio darbus, tačiau paukščius ir kelis paršus laikanti senolė be kaimynų pagalbos neišsiversdavo. Kadangi savo arklio A. Visockienė neturėjo, savo žemei suarti ar suakėti turėdavo samdytis talkininkus. Žinia, jog kaime už tai dažniausiai atsilyginama butelaičiu ir cigaretėmis, todėl pavasarį dukros mamai atveždavo šiokią tokią šių gėrybių atsargą. Galbūt todėl Užkapiuose sklido kalbos, kad pas Elytę galima nusipirkti alkoholio ir pigių cigarečių, nors Kėdainiuose gyvenanti jos dukra Rita šias kalbas griežtai paneigė. Tačiau ne veltui sakoma, kad jei yra kabančių lašinių, tai visuomet atsiras ir dėl jų seilę varvinantis katinas, todėl pradėję ikiteisminį šio nužudymo tyrimą teisėsaugininkai pirmiausia sulaikė žinomiausius Užkapių girtuoklėlius Saulių L. (29 m.) ir Giedrių P. (22 m.), galėjusius iš A. Visockienės kaulyti svaigalų "bargan", o jų negavę su senole susidoroti. Tačiau sulaikyti abu vyrukai dievagojosi, jog prie Elytės namų net nebuvo priėję. Patikrinus jų parodymus abu buvo paleisti į namus, o teisėsaugininkai netrukus jau užčiuopė kitas nusikaltimo išaiškinimo gijas. Pavyko išsiaiškinti, kad šeštadienio vakarą žmonės matė į A. Visockienės kiemą užsukantį gretimame Vainiūnų kaime gyvenantį Gintarą Olbergą (23 m.), kurį Elytė retkarčiais pamaitindavo ar sušelpdavo cigaretėmis, o šis jai atsilygindavo smulkiomis paslaugomis.
Turėjo Hitlerio pravardę
Nuo pat vaikystės problemų dėl sutrikusios psichikos turintis Gintaras Olbergas aptriušusioje savo močiutės Kotrynos sodyboje pastaruoju metu gyveno vienas, nes senąją karšino Jonavoje gyvenanti jo sesuo. Vasarą jo sodyboje atostogaudavo internatinėje mokykloje besimokantis jaunesnysis brolis, anksčiau jau turėjęs nemalonių reikalų su teisėsaugininkais. Pats Gintaras teistas nebuvo, tačiau pastaruoju metu buvo siejamas su medienos vagyste, dėl kurios ikiteisminis tyrimas atliekamas iki šiol. Jaunuolis turėjo verstis iš gaunamos 158 litų trečiosios grupės invalido pensijos, todėl papildomai užsidirbdavo talkindamas aplinkiniams ūkininkams. Kartais vaikinui labdarą skirdavo ir Pelėdnagių seniūnija, kurios socialinė darbuotoja rūpinosi, kad kasmet G. Olbergas laiku būtų nuvežtas į Šiauliuose veikiančią medicininę komisiją, kur jam būdavo iš naujo patvirtinama invalidumo grupė. Grubiu elgesiu ir ūmiu būdu pasižymėjęs G. Olbergas itin agresyvus tapdavo išgėręs ir galbūt todėl kaime buvo pramintas Hitleriu. Nors fiziškai labai stiprus vaikinas pasigerdavo nedažnai, tačiau apsvaigusiam jam geriau būdavo nepakliūti į akis. Liudininkai tikino, kad Hitleris buvo išgėręs jau išvakarėse, todėl į A. Visockienės namus veikiausiai pasuko tikėdamasis išprašyti jei ne butelaitį, tai bent cigarečių.
Atsuko dujas ir padegė užuolaidą
Savo viltis nebūti atstumtam G. Olbergas grindė tuo, kad neseniai pagelbėjo senolei atsikratyti pasiutusio jos šuns. Kai ištikimas Elytės kiemsargis prieš kurį laiką susirgo ir ėmė puldinėti net saviškius, šeimininkė paprašė medžiotojų jį nušauti. Tuomet šuns lavoną iš kiemo išnešė ir užkasė Gintaras. Nors paprastai A. Visockienė vėlyvų svečių neįsileisdavo, tačiau gerai pažįstam G. Olbergui, matyt, padarė išimtį, tačiau duoti rūkalų atsisakė, nes buvo išbaigusi savo atsargas. Manoma, kad tai galutinai įsiutino Hitlerį. Jis susidorojo su namo šeimininke sumušdamas ir subadydamas peiliu. Apieškojęs kambarius, vėliau įtariamasis bandė nuslėpti nusikaltimo pėdsakus nutraukdamas dujų vamzdelį ir iki galo atsukdamas baliono čiaupą. Matyt, vaikinas tikėjosi, kad jei išeidamas padegs priemenės užuolaidą, tai iš baliono ištekėjusios dujos anksčiau ar vėliau sprogs ir kilęs gaisras gerokai apsunkins nusikaltimo tyrimą. Tačiau ugnis, suniokojusi tik užuolaidas ir nedidelį plotelį betonuotas virtuvės grindis dengusio linoleumo, kažkodėl nuslopo savaime. Pasišalindamas įtariamasis neuždarė durų, todėl dujos viduje nesusikaupė. Kodėl užpuolikas savo auką, kuri, dukros teigimu, kojinių ir kelnaičių niekuomet nenusimaudavo net eidama miegoti, išrengė, kol kas tebesiaiškinama.
Kėdainių apylinkės teismas Gintarą Olbergą leido suimti dviem mėnesiams. Įtariamasis prisipažįsta nužudęs senolę, tačiau kategoriškai neigia, jog pasisavino savo aukos pensiją. Ikiteisminis tyrimas gali užtrukti, nes įtariamajam veikiausiai bus paskirta psichiatrinė ekspertizė.
