Aurelija Žutautienė
Žmogžudystė Kaune, Partizanų gatvėje stovinčiame devynaukštyje, vėl sujudino jau kiek beaprimstančias aistras dėl serijos maniakui ar maniakams priskiriamų senyvų moteriškių nužudymų, pastaruoju metu įvykdytų Alytuje ir Kauno rajone. Šių metų kovo-gegužės mėnesiais Alytuje nužudytos keturios ir apiplėšta viena senyvo amžiaus moteris. Visos aukos gyveno vienišos nuošalesnėse miesto vietose stovinčiuose individualiuose namuose. Po įvykdytų nusikaltimų artimieji pasigesdavo tik menkaverčių daiktų - maisto produktų ar nedidelės pinigų sumos. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad moterys dažniausiai būdavo pasmaugtos ar uždusintos. Du panašūs įvykiai buvo užregistruoti ir Kauno rajone, Garliavos gyvenvietėje, ir vienas pasikėsinimas apiplėšti.
Paskutinė spėjamo maniako auka Garliavoje buvo aptikta gegužės 29 dieną. Kaip manoma, pagalve uždusintą 83 metų amžiaus Veroniką Ž. ryte surado kaimynas, pastebėjęs, kad pensininkės namuose dega šviesa. Paėmęs iš pašto dėžutės laikraštį ir pasibeldęs į Veronikos duris kaimynas pastebėjo, kad durys praviros, tačiau į jo beldimą niekas neatsiliepė. Įėjęs į vidų vyriškis pamatė lovoje gulinčią negyvą senutę, vilkinčią naktiniais marškiniais, ir išverstus baldus bei daiktus. Veronikos artimieji pasigedo tik šaldytuve buvusių šaldytų koldūnų ir dešrelių.
Galbūt todėl atvykę į Kaune, Partizanų gatvės 38-uoju numeriu pažymėto daugiaaukščio devintajame aukšte esantį vieno kambario butą, kuriame buvo rastas 93 metų Norbertos Bareikienės lavonas, operatyvininkai domėjosi ir šaldytuvo turiniu. Motinos lavoną aptiko dar prieš vidurdienį ją aplankęs vyresnysis sūnus Petras, pažadėjęs tai padaryti dar išvakarėse. Vyriškį nustebino, kad mamos buto durys buvo neužrakintos. Kai kelis kartus paskambinęs į duris jis paspaudė rankeną, durys atsidarė, o į jo pasisveikinimo šūksnį motina neatsiliepė. Negyva Norberta gulėjo lovoje apsirengusi ir užklota antklode. Sūnų sukrėtė kruvina mamos galva ir pagalvė. Netrukus atskubėję kriminalistai suskaičiavo mažiausiai septynias kirstines žaizdas senolės galvoje. Pirminiais duomenimis, kraujo aptikta ir vonioje, todėl spėjama, kad su N. Bareikiene buvo susidorota čia, o paskui ji pernešta į lovą. Apžiūrėję butą giminaičiai nieko nepasigedo. Net Norbertos piniginėje buvę pinigai liko nepaliesti.
Kaip teigė vyriausiasis N. Bareikienės sūnus, išvakarėse jam per klaidą paskambino dujininkai ir pasiteiravo dėl neva išjungtų dujų. Išsiaiškinęs, jog kalbama apie mamos butą, vyriškis susisiekė su mama ir sužinojo, kad jos bute dujų įjungimo rankenėlę nusuko pastaruoju metu mamą prižiūrėjęs jaunėlis brolis, gyvenantis tame pačiame name, mat baiminosi, kad atmintimi besiskundžianti motina netyčia nepaliktų be priežiūros įjungtos viryklės. Vėliau mama vėl paskambino ir pasiguodė, kad atėjo du dujininkais prisistatę vyriškiai, tačiau dujinės įrangos nesutvarkė ir nuėjo pasitarti pas dujofikacijoje dirbantį jos jaunesnįjį sūnų. Kai sugrįžtančių remontininkų nesulaukusi mama vyresnėliui paskambino, jis pažadėjo kitą dieną atvažiuoti ir viską išsiaiškinti pats, tačiau gyvos mamos jau nerado.
Norbertą Bareikienę pažinojo visi šio devynaukščio gyventojai. Ilgus metus čia valytoja dirbusi moteriškė rasdavo gerą žodį ir mažam, ir dideliam, tad visi prieš kelerius metus vyrą palaidojusią moteriškę švelniai vadino močiute ir visokeriopai stengėsi jai pagelbėti. Iki pat savo žūties garbingo amžiaus sulaukusi moteriškė kasdien pati eidavo į parduotuvę ir apsirūpindavo maisto produktais, nors kartais jai valgyti atnešdavo marti. Laiptinės komendantas Vytautas Vaiciukevičius sakė, kad dažnai N. Bareikienei užnešdavo savo sugautos žuvies. Aistringas žvejys mėgėjas, išėjęs į pensiją, žūklėn išsiruošia dažnai, todėl, pasak jo, dalies savo laimikio nepagailėdavo skurdžiai gyvenusiai kaimynei. Pastebėjęs, kad Norberta dažnokai turgelyje perka keliolika centų kainuojančias rūgštynes, Vytautas nepatingėdavo pievoje prirauti glėbelį kitą šių sriubai tinkamų augalų ir nunešdavo moteriškei. Nepatikli senolė mažiausiai kelias minutes žiūrėdavo per durų akutę, kol atrakindavo spyną, todėl vyriškis įsitikinęs, kad į butą ji galėjo įsileisti tik gerai pažįstamą asmenį. Šį Norbertos bruožą minėjo ir kiti su močiute bendravę kaimynai, neabejoję, jog į butą neišlauždamas durų galėjo įeiti tik saviškis. Kol kas neatmetama versija, kad močiutė galėjo paprasčiausiai pamiršti nakčiai užsirakinti duris ir tuo pasinaudojo nusikaltėlis. Artimiausi kaimynai teigė jokio įtartino triukšmo nei Norbertos bute, nei laiptinėje negirdėję, todėl atsitiktinio žudiko apsilankymo galimybė mažai tikėtina.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai po apklausos dviem paroms sulaikė jaunesnįjį N. Bareikienės sūnų, kuris pagal brolių susitarimą ir rūpinosi mama. Kaimynai tikina, kad nors karšto būdo vyriškis kartais ir susipykdavo su mama, tačiau galima jo kalte netiki. Prokuratūra tik besibaigiant sulaikymo terminui ketina apsispręsti, ar prašys teismo suimti savo kaltę neigiantį jaunesnįjį Bareiką. Mažai tikėtina, kad sūnus savo nepasiturinčią mamą nužudė dėl turtinių motyvų, mat butas, kaip senolė gyrėsi artimiausiems kaimynams, pagal iš anksto surašytą testamentą turėjo atitekti jam.
