"Baškirijos avialinijų" lėktuvo katastrofą ir jo keleivių likimą gaubia daugybė paslaptingų sutapimų: lėktuvas patyrė katastrofą praėjus lygiai metams po to, kai virš Irkutsko sudužo Tu-154; į šį reisą sunkiai pateko nesuspėjusieji į ankstesnį reisą; Šislovskių šeimą iš Baltarusijos aplankė keistos pranašiškos vizijos, bet ji visgi išskrido Barselonon; keletas vaikų prieš pat įvykį parašė eilėraščius, kuriuose katastrofa tarsi išpranašauta.
Versija
Lėktuvų susidūrimą išprovokavo didžiulis ugnies pliūpsnis Saulėje?
Specialistai tvirtina, kad astronominiai kataklizmai galėjo išderinti elektroninius įrenginius Žemėje.
Savaitės, kurią įvyko tragedija, pradžioje Saulėje įvyko vienas galingiausių paskutiniuoju metu tvykstelėjimų, atsirado protuberancas (švytintis iškyšulys virš saulės paviršiaus), kurio diametras 30 kartų viršija Žemės diametrą. Šviesulio smaigalys buvo nukreiptas ne į mūsų planetą, bet truputėlį į šoną, tačiau ugnies liežuviai visgi rimtai paveikė Žemės magnetinį lauką, o tai, be abejo, galėjo išderinti elektroninius ir komunikacinius įrenginius. Juk ir anksčiau ugnies pliūpsniai Saulėje ne kartą buvo "išmušę" iš orbitos palydovus, sukėlę trukdžius televizijos transliacijoje ir rimtai blokavę energetinius įrenginius.
Šiuo metu šviesulio "išmesta" energija išsisklaidžiusi.
Pasak specialistų, Saulė pasiekia ekstremalią fazę - ypač stipraus aktyvumo periodą - maždaug vieną kartą per 11 metų. Tas periodas trunka apie 3-4 metus.
Kirilas Degteriovas išėjo paskui sesę
Penkiolikmetis Kirilas Degteriovas žuvo pakeliui į Barseloną. Siaubinga tragedija Ufos technologijos serviso instituto rektoriaus šeimoje pasikartojo. Prieš ketverius metus nežinomi piktadariai žiauriai nužudė ir išmetė pro langą jo šešiolikmetę dukrą. Dabar žuvo Kirilas. O juk jis buvo vienintelė šeimos paguoda ir viltis...
Lemtis?
Baškirijos pedagoginio universiteto darbuotojos - 30 metų Jelena Basyrova ir 29 metų Jakaterina Pospelova - lydėjo moksleivių grupę. Artimieji ir draugai jas vadino Katiuša ir Lenočka.
- Tokios mielos, švelnios, geros, jaunos, talentingos merginos, - katedros laborantė Nursilja Muchametdinova, pažinojusi merginas dar kai jos buvo studentės, verkė.
Rudenį abi turėjo apsiginti disertacijas. Buvo tikima, jog apsigynusi disertaciją Katia Pospelova vadovaus katedrai.
Ir Katia, ir Lena taip buvo įsijautusios į darbą su jaunimu, kad ir ištekėti neturėjo kada - vis darbas, pareigos.
Kaip prisimena katedros darbuotojai, Katia iki paskutinės minutės atsisakinėjo vykti - baiminosi, jog nespės pasiruošti disertacijos gynimui. Tačiau visgi pavyko ją įkalbėti - girdi, kam daugiau, jei ne tau, galime patikėti tokią atsakingą užduotį?
Pranašiškos eilės
Marina Borisovna Belejava atnešė sąsiuvinį, kuriame - jos keturiolikmetės dukros eilės:
"Gyvenimas - daina apie mirtį.
Ir kai tu ją sudainuosi,
Tikėti gali arba netikėti,
Mes pragaran arba rojun pateksi..."
Aiški klaida paskutinėje eilutėje - turtėtų būti "tu", bet ranka kažkodėl išvedžiojo "mes". Data - birželio 14-oji.
Marina Belova virpančiose rankose laiko dukros dienoraštį, kurį rado jai jau žuvus.
- Iš kur tai, tokios mintys, tokios eilės?! Apie ką jos?! - nesuprasdama kraipo galvą motina. - Jai baisu: "Aš nežinau, kur skrendu...", "Aš - paukštis".
"O kur tavo kūnas, koja, galva,
Kur nosis ir rankos, lūpos, kakta,
Kur tavo antakiai, akys, nagai,
Koja antroji, blakstienos, vokai?"
Šis ketureilis - paskutiniuosiuose dienoraščio puslapiuose.
Pragaištingi ženklai
Pirmiausia avariją patyrė traukinys, kuriuo Šislovskių šeima važiavo iš Baltarusijos į Maskvą, o paskui sudužo lėktuvas, skraidinęs juos į Ispaniją...
Draugiška Šislovskių šeima keliauti pradėjo gal prieš 3-4 metus. Ir į Ispaniją skrido nebe pirmą kartą. Tačiau pastarąją kelionę, nuo pat jos pradžios, gaubė kažkokia mistika. Tarsi kažkokios aukštesnės jėgos būtų mėginusios juos sulaikyti. Pirmiausia jiems nenorėjo išduoti vizų. Po to traukinys, kuriuo Šislovskiai važiavo į Maskvą, patyrė avariją nepraėjus nė valandai nuo išvykimo iš Bresto. Geležinkelio pervažoje traukinys susidūrė su raudono semaforo signalo nepaisiusiu miškų ūkio darbuotojo vairuojamu UAZ-u. Šeši automobiliu važiavę žmonės žuvo vietoje.
Kai kas, šiame įvykyje įžiūrėjęs lemties ženklus, būtų atsisakęs kelionės, tačiau Olegas Šislovskis su žmona Liudmila ir dukromis Olia bei Julia iš traukinio persėdo į automobilį ir pasiekė Maskvą. Ir vis dėlto šeima pavėlavo į lėktuvą. Į artimiausiu metu Ispanijon skrendantį lėktuvą dar buvo laisvų vietų.
Buvo galima skristi, tačiau Olegas, būdamas džentelmenas, šias vietas užleido kitai šeimai, o pats ėmėsi tvarkytis dokumentus, kad gautų bilietus kitam reisui. Taip jau susiklostė aplinkybės, jog tai ir buvo "Baškirijos avialinijų" Tu-154. Iki tragedijos danguje virš Vokietijos tebuvo likusios vos kelios valandos.
Ar galima pabėgti nuo likimo?
Tragediją virš Vokietijos supa mistikos rūkas. Vaikai turėjo išskristi į Ispaniją dar šeštadienio vakarą, tačiau dėl kažkokių aplinkybių pavėlavo į lėktuvą. Dėl to penkiems keleiviams nebuvo išduotos vizos. Tai jiems išgelbėjo gyvybę...
Vladimiras Aleksandrovas, šventikas:
- Viešpats yra tokiame pasaulyje, kur nėra nei praeities, nei dabarties, nei ateities. Yra tik ši akimirka. Tragiški įvykiai danguje virš Vokietijos, amžinybės požiūriu, jau buvo nulemti. Mes žemėje mėginame žmogiškaisiais matais paaiškinti tai, kas vadinama Dievo tvariniais. Žinoma, mūsų skausmas begalinis, bet pas Dievą niekas nenutinka šiaip sau. Viskas, kas vyksta, turi kažkokį tikslą. Liūdėdami su žuvusiųjų artimaisiais mes tikimės, kad Viešpats išsaugojo jų sielas amžinybei, ir tikime, kad tie vaikai meldžiasi už mus danguje.
Marina Ladynina, aktorė:
- Mano gyvenime buvo ne vienas atvejis, kai galėjau žūti, bet Dievas pasigailėjo. Po vieno atsitikimo aš netgi pajuokavau: buvau aname pasaulyje, bet kažkodėl grįžau... Aš negaliu manyti, kad žuvusiųjų vaikų tiesiog buvo toks likimas. Tai, kas atsitiko, - siaubinga nelaimė, lemtingas aplinkybių susiklostymas ir, mūsų dideliam skausmui, jiems šito nepavyko išvengti.
Georgijus Dobroševas, medicinos mokslų daktaras:
- Neseniai Lvovo srityje jauna mama Oksana Nalivaiko prie parduotuvės paliko vežimėlyje miegantį kūdikį ir užėjo apsipirkti. Mažylis, visad būdavęs ramus, staiga garsiai sukliko. Mama jį nuramino ir vėl įėjo į parduotuvę. Tačiau parduotuvėje vėl išgirdo jau kone isterišką mažylio klyksmą. Išbėgusi ji paėmė kūdikį ant rankų. Ir staiga tuščią vežimėlį bloškė į šoną beprotišku greičiu pro šalį lėkęs automobilis, kurio vairuotojas buvo neblaivus...
Būtina įsiklausyti į savo vidinį balsą. Kai sudūžta lėktuvas ar skęsta laivas, visad atsiranda bent vienas laimingasis, "gavęs" perspėjimą susilaikyti nuo kelionės ar tiesiog "pajutęs" galimą nelaimę...
Aleksandra Marinina, rašytoja:
- Jei žmogus kur nors nenuskrido ir išvengė žūties, tai nereiškia, jog jis pabėgo nuo likimo. Jam buvo tiesiog lemta ten nepatekti.
