Irena ZUBRICKIENĖ
Pastaruoju metu niekur oficialiai nedirbęs marijampolietis Kęstutis Žiemys (47 m.) gyveno miesto pakraštyje esančioje savo pastogėje ir aplinkiniams buvo žinomas kaip liūdno likimo vienišas vyras. Kalbama, kad Kęstutis buvo bene ketvirtoje klasėje, kai jo tėvas, vaikui matant, nušovė savo žmoną (vaiko motiną), o paskui ir pats nusišovė. Vienintelė gyvenimo atrama šeimos tragediją išgyvenančiam Kęstučiui buvo jo brolis. Deja, prieš kelerius metus brolis pasitraukė iš gyvenimo savo noru, o nelaimėlis Kęstutis liko visiškai vienas. Esą likę artimiausi giminės nuo jo lyg ir nusisuko, nes Kęstutis per daug mylėjo velnio lašus. Dienomis vienišius dažniausiai uždarbiaudavo pas žmones, o vakarais sugrįždavo į namus. Pastaraisiais metais ši pastogė buvo paversta lindyne - pas Kęstutį rinkdavosi išgerti mėgstantys įvairaus amžiaus ir įvairaus plauko asmenys, glausdavosi benamiai, iš įkalinimo vietų sugrįžę vakarykščiai kaliniai. Pats Kęstutis policijoje buvo žinomas, tačiau ne dėl nusikaltimų, o dėl geros širdies, per kurią savuose namuose kentėdavo triukšmus ir smurtą priėmęs agresyvių lankytojų.
Lemtingąjį rytą Kęstutis šiek tiek išgėrė su kitame namo kambaryje gyvenančiu Juozu S. (35 m.) ir abu vyrai patraukė savais keliais ieškoti kokio nors uždarbio. Kęstutis nuėjo pas gerai pažįstamus žmones, kurių ūkyje buvo nepabaigęs kai kurių darbų. Ten padirbęs ir gavęs kelis litus, cigarečių bei šiek tiek maisto, darbininkas išėjo. Savo geradarius tuo metu paliko besėdančius prie televizoriaus žiūrėti vakarinių žinių.
Apie 22 valandą į namo koridorių, iš kurio patenkama ir į Kęstučio, ir į jo kaimyno Juozo kambarius, įžengė toks jaunas marijampolietis Arūnas, kuris buvo pasiskolinęs Juozo telefono SIM kortelę. Iš lauko pamatęs, kad Juozo langas tamsus, Arūnas nutarė užeiti pas Kęstutį - čia už lango švietė. Jau bendrajame koridoriuje jaunuolis pastebėjo kraujo lašus, o metęs žvilgsnį į Kęstučio virtuvę - kraujo klaną. Vaikinas puolė į Juozo kambarį, jį, jau kietai miegojusį, prižadino ir pasakė nujaučiąs nelaimę. Nuo alkoholio dar neišsiblaivęs Juozas (vėliau jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) nuėjo pas Kęstutį ir rado jį sukniubusį prie lovos. Nelaimėlis buvo be gyvybės ženklų. Pabandęs užčiuopti pulsą kaimynas Juozas išsigando, kad Kęstučiui labai negerai. Netrukus gelbėtojais tapę vyrai pastebėjo, kad Kęstutis yra smarkiai sužalotas peiliu į pilvą - esą net žarnos buvo matyti, ir, pasitelkę daugiau pagalbininkų, skubiai iškvietė medikus bei policininkus. Nuvežtas į ligoninę Kęstutis Žiemys po keliolikos minučių mirė taip ir neatgavęs sąmonės, neįvardijęs savo žudiko ir buvusio konflikto priežasčių.
Tuoj pat buvo sulaikytas ir į areštinę uždarytas nužudytojo kaimynas Juozas, tačiau kitą dieną paleistas, nes su juo bendravę pareigūnai teigė įsitikinę, jog jis niekuo dėtas dėl kruvinų įvykių Kęstučio kambaryje. Pareigūnai linkę manyti, kad mirtimi pasibaigęs konfliktas galėjęs kilti prieš pat Arūno, kuris nešė SIM kortelę, apsilankymą kambaryje. Beje, Kęstučio pastogėje pareigūnai neaptiko jokių pėdsakų, liudijančių čia ką tik buvus išgertuves, tad neaišku, ar sugėrovai, atlikę juodą reikalą, tuos pėdsakus panaikino, ar tuokart gerta apskritai nebuvo.
Eidami įvykio pėdsakais pareigūnai nutarė surasti ir apklausti dažnai pas Kęstutį apsilankydavusį marijampolietį Justiną Daugėlą (49 m.). Šis čigono bernu vadinamas vyras pastaruoju metu daugiausia laiko praleisdavo čigonų tautybės Jono Adomaičio (44 m.) namų, esančių Marijampolės pakraštyje, ūkyje. Čia Justinas atlikdavo įvairius darbus, dažniausiai likdavo ir nakvoti. Išgerti mėgstančio vyro kelio galas vakarais ir laisvadieniais neretai būdavo pas Kęstutį Žiemį, kurio namai - bene už kilometro. Pareigūnams manant, kad čigono bernas Justinas gali ką nors vertinga žinoti apie Kęstučio nužudymą arba nors apie paskutines jo gyvenimo valandas, ir jo laukiant policijoje, netikėtai buvo gautas pranešimas, kad minėto čigono valdose esančiame neuždengtame žemame šulinyje aptiktas... Justino Daugėlos lavonas. Kiemo šeimininkas paaiškino, kad samdinys buvo prapuolęs bene savaitę, tačiau niekas jo neieškojo, nes manė, kad jis kur nors kitur laikinai radęs šiltą vietą ir netrukus pareisiąs. Po savaitės čigonas pats aptiko į šulinį įkritusį ir paskendusį Justiną - jo kūnas buvo bekylantis iš vandens. Kadangi už namo esančiu šuliniu niekas nesinaudoja, todėl anksčiau tragedijos niekas ir nepastebėjo. Čigonas sakė, kad Justinas mėgdavo atsisėsti ant žemo bei neplataus šulinio krašto ir parūkyti. Po nelaimės čia buvo aptiktas nelaimėlio žiebtuvėlis.
Kol ekspertas nepateikė oficialios J. Daugėlos mirties priežasties (taip pat bus nustatyta, kada tiksliai nelaimėlį ištiko mirtis), pareigūnai negali atsakyti, ar šis įvykis gali būti siejamas su Kęstučio Žiemio nužudymu. Vis dėlto toks atsitiktinumas būtų labai jau stebėtinas: abu panašaus likimo draugai iš gyvenimo išėję vienu metu ir mirę ne sava mirtimi.
