1994-ųjų rugsėjo 28 dieną atviroje Baltijos jūroje per audrą nuskendo keltas "Estonija", išvakarėse išplaukęs iš Estijos sostinės Talino. Juo į Stokholmą plaukė apie 1 000 žmonių. Tragedijos tyrimo komisijos, kurią sudarė Estijos, Suomijos ir Švedijos ekspertai, duomenimis, nuskendo 852 žmonės, o 137 liko gyvi.
Tarp išsigelbėjusiųjų - lietuvis
Be švedų, rusų, latvių, suomių, norvegų, anglų ir afrikiečių, keltu plaukė ir keturi lietuviai. Tuomet Panevėžyje gyvenusiam Artūrui Tamašauskui pavyko išsigelbėti. Vilnietį Vytautą Mikalauską ir vilkaviškietes Vitaliją Gudaitienę bei Gintarę Gudaitytę priglaudė bendras jūros gelmėse susidaręs ir likęs žuvusiųjų kapas.
Net ir praėjus devyneriems metams po kelto "Estonja" tragedijos, pateikiamos kelios nelaimės versijos. Oficialiai teigiama, kad pasenusios konstrukcijos laivo priekis neatlaikė bangų smūgių ir atskilo nuo pagrindinio korpuso. Dėl tą naktį jūroje siautusios audros keltas vandens prisipildė akimirksniu. Šios versijos nepripažįsta 1980 metais "Estoniją" stačiusi Vokietijos "Meyer" laivų statykla.
Gyvi likę tragedijos liudininkai pasakoja pirmuosius dunkstelėjimus ir žvangesio garsus išgirdę tuoj po vidurnakčio (keltas iš Talino buvo išplaukęs vakare). Apie pirmą valandą buvęs stiprus smūgis, po to laive kilusi panika: pusnuogiai žmonės, prieš tai jau snūduriavę, bėgo į koridorius, trankėsi vieni į kitus ir į sienas, trypė pargriuvusiuosius, šaukė... Aukštutinįjį denį pasiekusieji gavo gelbėjimosi liemenes. Tikėdamiesi išlikti, jie privalėjo šokti į šaltą (10-12 laipsnių) nakties tamsos gaubiamą jūros vandenį. Bangų aukštis siekė nuo šešių iki dešimties metrų.
Stipraus smūgio pažeistas prabangus ir galingas keltas (tilpdavo apie 2 000 keleivių ir 460 automobilių) greitai pasviro ant šono ir grimzdo į gelmę dėl į jį plūstančio vandens. Manoma, kad per audrą, sugedus užraktams, buvo nulaužti apie 60 tonų sveriantys priekiniai kelto vartai. Laivas nuskendo per 20 minučių. Ant plaustų besikapanojusiems žmonėms teko atviroje jūroje praleisti daugiau nei penkias valandas.
Dar viena sensacija
Neseniai Berlyne įvyko vokiečių režisierės Jutos Rabės meninio-dokumentinio filmo "Baltijos audra" premjera. Daug šio filmo epizodų filmuota kelto "Estonija" žūties vietoje. Filmas bus rodomas visose Europos šalyse, išskyrus Švediją, mat didžioji dauguma nuskendusio kelto keleivių buvo šios šalies piliečiai.
Prieš metus J. Rabė kartu su amerikiečiu milijonieriumi Gregu Bemsu surengė ekspediciją į povandeninę kapavietę, kad galėtų nusileisti į jūros dugną ir išanalizuoti katastrofos aplinkybes. Jų laivo "One Eagl" ekipažo nariai išlipti iš laivo neturėjo teisės. Suomija, Švedija, Estija ir Rusija juos įvardijo kaip nusikaltėlius, sutrikdžiusius žuvusiųjų ramybę, ir, sutinkamai su tarptautine sutartimi, jie turėjo stoti prieš teismą. Švedija buvo išdavusi orderį J. Rabės ir G. Bemso areštui, tačiau savo darbus jie vykdė neutraliuose vandenyse. Filmas tikrai sensacingas.
Vienu iš pačių liūdniausių radinių Rabė ir Bemsas laiko "mirusį lauką" - aplink laivo korpusą išsibarsčiusį didelį kiekį lavonų. Aplink mėtėsi asmeniniai daiktai, mobilieji telefonai, baldų nuolaužos. Pagal oficialiąją versiją, jūros dugne jokių lavonų nebuvo - ir Švedijos vyriausybė, ir tarptautinė komisija pareiškė, jog visi žuvusieji yra kelto viduje, tad juos iškelti į viršų ir palaidoti nėra galimybių.
Be viso kito, du metalo lakštai, kuriuos išpjovė narai, buvo nusiųsti ekspertizėn į Vokietiją ir į Jungtines Amerikos Valstijas. Specialistų nuomonės sutapo: pavyzdžiai liudija buvus sprogimą. "Labiau tikėtina, kad metalo deformaciją sukėlė sprogimas, o ne mechaninis poveikis", - savo išvadoje rašo Pietų-Vakarų instituto Teksaso ekspertas Robertas Vorksas.
Sprogdintojai iš Libijos
Pagrindinė filmo kūrėjų versija - "Estonija" nuskendo įvykus sprogimui. Filmo pagrindas - švedų advokato Heningo Vitės pateikta prielaida, jog specialiosios JAV tarnybos neva mėgino keltu išgabenti sovietinį kosminį lazerį, nelegaliai įsigytą Rusijos armijos išvedimo iš Pabaltijo valstybių metu.
H. Vitės nuomone, rusų specialiosios tarnybos, norėdamos sutrukdyti išgabenimą, diversijai įgyvendinti pasamdė Libijos teroristus. Beje, filme kalbama apie tai, kad keltas buvo susprogdintas ne Rusijos valdžios nurodymu, o atskirų nacionalistiškai nusiteikusių grupuočių Rusijos jėgos struktūrose iniciatyva.
Pirmiausia filmo premjera (nemokamai žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems) turėjo įvykti Stokholmo muziejuje "Vasa" kelto "Estonija" žūties metinių išvakarėse. Tačiau muziejaus administracija atsisakė šio projekto. Paaiškino, jog filmas - tai pasityčiojimas iš žuvusiųjų atminimo. Atsakomasis filmo kūrėjų smūgis - švedų žurnalistams nebuvo suteiktos akreditacijos dalyvauti filmo peržiūrose.
Į klausimą, kodėl Juta Rabė po to, kai apie "Estoniją" sukurta 14 dokumentinių filmų, sukūrė dokumentinį-vaidybinį, ji atsako, jog tai vienintelis būdas sujudinti visuomenę iki tokio lygio, kad Švedijos vyriausybė būtų priversta paskirti naują nepriklausomą tyrimą.
Kino filme iškeltą sprogimo teoriją patvirtina liudininkų parodymai ir katastrofos vietoje po vandeniu darytos nuotraukos. Daugelis liudininkų teigia girdėję tris duslius sprogimus prieš tai, kai ant denio plūstelėjo vanduo, o narų nuotraukose matoma skylė priekinėje kelto dalyje ir prie borto priklijuotas mįslingas kvadratinis paketas. Ekspertai, ištyrinėję nuotraukas, mano, jog tai - vienas iš nesprogusių užtaisų.
