Šalies miškuose per trečiąjį šių metų ketvirtį neteisėtai iškirsta 34,6 tūkst. kubinių metrų medienos.
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos, teritorinių miškų kontrolės padalinių, urėdijų ir nacionalinių parkų pareigūnai per šių metų trečiąjį ketvirtį iš viso nustatė 1 tūkst. 331 neteisėtą miško kirtimo atvejį. Iš jų privačių savininkų miškuose nustatyti 836 neteisėti medienos kirtimo atvejai, iškirsta 28,3 tūkst. kietmetrių medienos, padaryta žala aplinkai siekia 378 tūkst. litų. Valstybiniuose miškuose nustatyti 495 neteisėti kirtimo atvejai, neteisėtai iškirsta 6,3 tūkst. kietmetrių medienos.
Palyginti su 2002 metų tuo pačiu laikotarpiu, privačiuose miškuose 183 atvejais neteisėtų kirtimų nustatyta daugiau, neteisėtai iškirstos medienos - 3,6 tūkst. kietmetrių mažiau. Tuo tarpu valstybiniuose miškuose neteisėtai iškirsta 2 tūkst. kietmetrių medienos daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Daugiausiai valstybiniuose miškuose neteisėtai iškirsta Kėdainių miškų urėdijoje - 836 kietmetriai, Rietavo - 483 kietmetriai, Telšių - 318 kietmetrių. Daugiausiai privačiuose miškuose neteisėtai iškirsta Telšių ir Kretingos rajonų miškų urėdijose - po 2,69 tūkst. kietmetrių medienos, Rietavo - 2,30 tūkst. kietmetrių.
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos duomenimis, nustatyti 49 pagamintos miško produkcijos grobimo atvejai, pagrobta 0,59 tūkst. kietmetrių gatavos produkcijos. Miškų urėdijoms padaryta 50 tūkst. litų nuostolių. Pernai per tą patį laikotarpį buvo nustatyti 67 miško produkcijos grobimo atvejai, pavogta 0,71 tūkst. kietmetrių medienos.
Už neteisėtus miško kirtimus administracine tvarka nubausti 795 asmenys, jiems paskirta 525 tūkst. litų baudų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo nubausti 1 tūkst. 856 asmenys, jiems buvo paskirta 752 tūkst. litų baudų.
Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, be neteisėtai kertamų miškų, žalą daro ir netinkamas jų atsodinimas. Pagal Miškų įstatymą savininkas, plynai iškirtęs mišką, per dvejus metus turi jį atkurti. Norint, kad miškas būtų geras genetiškai, reikia sodinti selekcinius daigus. O savininkai, kurių šiuo metu priskaičiuojama per 171 tūkstantį, dažnai mišką atsodina iš to paties ploto prikastais daigais.
Neretai smulkieji miško savininkai, nepajėgdami prižiūrėti miško, pusvelčiui jį parduoda įvairiems neaiškiems verslininkams, kurių negąsdina gana didelės baudos už neleistiną kirtimą.
ELTA
