Laikraščio skaitytoja Kilikija K. iš Šilutės nurodo, jog jos sūnus prieš 6 metus nutraukė santuoką, tačiau trims vaikams mokėjo išlaikymą. Po skyrybų sutuoktiniai sukauptą turtą pasidalijo taip: du kambariai ir virtuvė atiteko buvusiai žmonai, o vienas kambarys ir virtuvėlė - buvusiam vyrui (laiško autorės sūnui). Teismas vieno iš vaikų - 14-metės dukters - gyvenamąją vietą nustatė pas jos tėvą, kuris ją visiškai išlaikė. Po kurio laiko vyriškis mirė. Nuo to laiko minėtoji keturiolikmetė gyvena su laiško autore (močiute) ir pastaroji tvarkosi dokumentus, norėdama įforminti anūkės globą. Mergaitę skriaudžia motina, patėvio brolis ir sesuo, todėl ji su savo šeima gyventi nenori. Laiško autorė norėtų sužinoti, kas ir kada po jos sūnaus mirties paveldės jo turtą (kambarį su virtuvėle), o taip pat jo santaupas, esančias banko sąskaitoje? Kaip bus dalijamas paveldėtas turtas?
Advokatas D. Svirinavičius paaiškino, jog pagal laiške pateiktus duomenis palikėjas testamentu niekam nepaliko jokio turto, todėl tokiu atveju paveldima pagal įstatymą. Paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis tampa palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir vaikai, gimę po jo mirties. Tuo tarpu palikėjo tėvai gali paveldėti pagal įstatymą tik nesant pirmosios eilės įpėdinių, nes jie (tėvai) priskirti prie antrosios eilės įpėdinių. Konkrečiu atveju laiško autorės sūnaus turtą (buto dalį, pinigus, esančius banko sąskaitoje) gali paveldėti jo vaikai lygiomis dalimis. Pagal įstatymą nepilnamečiams vaikams atstovauja jų tėvai arba likęs vienas gyvas tėvas (šiuo atveju - motina), kuri nepilnamečių vaikų vardu turi tvarkyti ir tų vaikų paveldėjimo klausimus notarinėje kontoroje pagal palikimo atsiradimo vietą.
Jeigu laiško autorė bus paskirta savo anūkės rūpintoja (vaikams, sulaukusiems 14 metų, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti skiriama ne globa, bet rūpyba), pagal įstatymą ji pati įgis teisę būti anūkės atstove, ginti jos teises bei teisėtus interesus ir tokiu būdu anūkės vardu priimti palikimą.
Norint įgyti palikimą, reikia jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą (t. y. pradėjo tą turtą naudoti, jį prižiūrėti, mokėti už jį mokesčius ir pan.), kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažins, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi laiške nurodytu atveju pagal įstatymą į pareiškėjos mirusio sūnaus palikimą pretenduoja visi mirusio sūnaus vaikai lygiomis dalimis. Palikimas pasidalijamas bendru įpėdinių susitarimu, o jeigu to padaryti gražiuoju nepavyksta, pagal kiekvieno jų ieškinį palikimą padalija teismas.
Pažymėtina, jog laiške nurodytu atveju laiško autorei, kaip anūkės rūpintojai, atstovaujant nepilnametei anūkei ir tvarkant jos paveldėjimo klausimus, teks susidurti su daugeliu formalumų - ne tik kreiptis į notarą pagal palikimo atsiradimo vietą, bet taip pat gali tekti gauti išankstinį teismo sprendimą tą palikimą priimti nepilnametės paveldėtojos vardu. Panašiais atvejais nepilnamečio atstovui paranku bendradarbiauti su atitinkama vaiko teisių apsaugos institucija pagal to vaiko gyvenamąją vietą (Vaikų teisių apsaugos tarnyba). Minėtos tarnybos darbuotojai, atsižvelgdami į konkrečias aplinkybes, padės įgyvendinti vaiko teises bei suteiks tam tikrą konsultacinę pagalbą. Jeigu tektų kelti civilinę bylą dėl paveldėto turto padalijimo, teisinę pagalbą suteiks advokatai, kurie pagal susitarimą gali atstovauti šalims ir teismuose.
