Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Į Panevėžio apygardos teismo teisiamųjų suolą sėdo kėdainiškė, S. Dariaus ir S. Girėno daugiabučio gyventoja Aušra Baltaduonytė (30 m.). Anksčiau neteista vieniša dviejų mažamečių vaikų motina buvo įtariama savo tėvo Rinaldo Baltaduonio tyčiniu nužudymu.
R. Baltaduonytė savo kaltės nepripažino. Tiek per ikiteisminį tyrimą, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu jauna moteris tvirtino tėvo nenužudžiusi - tai esą galėjo padaryti kuris nors kitas asmuo. A. Baltaduonytė, iš pradžių kriminalistams prisipažinusi tą naktį praleidusi namuose, vėliau ėmė kalbėti atvirkščiai. Girdi, nežinia, kodėl tąsyk sumelavusi, pasakiusi netiesą - tėvo žūties valandą ji esą buvusi visai kitoje Kėdainių vietoje.
Surinkti įrodymai bei liudytojų parodymai teismui vis dėlto leido padaryti išvadą, jog tikroji R. Baltaduonio žūties kaltininkė yra jo paties dukra.
A.Baltaduonytė nedideliame bute gyveno kartu su tėvais ir mažamete dukrele. Kartais pas šią moterį užsukdavo draugas. Kadangi visa ši kompanija (išskyrus mažą vaiką) - alkoholio mėgėjai, išgertuvės bute, galima sakyti, tęsdavosi ištisomis paromis... Įkaušę sugėrovai neretai tarpusavyje konfliktuodavo, sukeldavo muštynes.
Smagios išgertuvės Baltaduonių bute vyko ir tą spalio vakarą. Kai svaigalai pasibaigė ir svečiai išsiskirstė, Baltaduoniai sugulė. Paryčiais pakirdusi iš miego Aušra ėmė pyktis su tėvu. Kaip vargais negalais pavyko nustatyti, asocialų gyvenimą gyvenančiai dukrai tėvas ėmė priekaištauti dėl per dažno alkoholio vartojimo, netinkamo motiniškų pareigų atlikimo. Aušrai visi šie moralai, žinoma, labai nepatiko. Ji stvėrė įrankių dėžėje gulėjusį didelį atsuktuvą ir juo keliskart dūrė tėvui į pilvą.
Supratusi, kad sužalojimas - labai rimtas, Aušra kaipmat išsipagiriojo ir ėmė žadinti motiną. Girdi, kažkas atsitikę tėvui - skundžiasi, jog labai skauda skrandį, prašo vandens... Motina atėjo pasižiūrėti, kas vyrui atsitikę, ir pamatė sukrečiantį vaizdą: Renaldas be perstojo dejavo, vos kvėpčiojo, o iš jo pilvo buvo išlindęs kažkoks kotas...
Nukentėjėliui buvo skubiai iškviesta greitoji medicinos pagalba, jis nuvežtas tiesiai į Reanimacijos skyrių. Deja, dėl vidaus organų (žarnų, kasos bei tulžies pūslės) sunkių sužalojimų R. Baltaduonis netrukus mirė.
Supratusi, kad visa kaltė gali kristi būtent ant jos, Aušra Baltaduonytė kriminalistus bandė apgauti. Ji ėmė tvirtinti, neva tėvas buvo išėjęs į miestą, kur jį greičiausiai užpuolė ir sužalojo chuliganai. Kai ši versija buvo paneigta, Aušra pasikvietė sunkios negalios kamuojamą, lėtine liga sergančią motiną ir pareikalavo, kad ši prisiimtų kaltę. Girdi, esanti sunki ligonė, griežtai nenuteis. O gal esą išvis pavyks išvengti bausmės - motina dėl prastos sveikatos būklės gali būti pripažinta nepakaltinama, nesuvokianti savo veiksmų... Baimindamasi dukters keršto motina taip ir padarė. Tačiau patyrę kriminalistai iškart perprato savanaudišką Aušros sumanymą ir, surinkę pakankamai įrodymų, į areštinę patupdė tikrąją tragedijos kaltininkę.
Nors A. Baltaduonytė neigė savo kaltę dėl tėvo žūties, pavyko surinkti nenuginčijamų įrodymų, kad tai tikrai jos darbas. Visų pirma, nepasitvirtino A. Baltaduonytės alibi, neva tuo metu ji buvo išėjusi pas draugą; atsirado liudytojų, girdėjusių Aušros ir tėvo konfliktą bei mačiusių, kaip po visko ji į šiukšlių konteinerį išmetė ne tik nužudymo įrankį atsuktuvą, bet ir kruvinus tėvo rūbus...
Paaiškėjo ir tai, jog po tragedijos Aušra motinai buvo pagrasinusi - jei ši neprisiimsianti kaltės, ištiksiantis tėvo likimas. Agresyvi smurtautoja taip žadėjo pasielgti ir su močiutės labai mylima anūke - savo mažamete dukrele! O po to esą nusižudysianti ir pati. Beje, atsirado liudytojų, kuriems per tėvo laidotuves Aušra buvo prisipažinusi viską padariusi pati, tačiau vylėsi nuo grotų kaip nors išsisuksianti. Teisme liudytojai patvirtino, jog lėtiniu alkoholizmu jau seniai serganti, bet šios pavojingos priklausomybės nesigydanti Aušra Baltaduonytė labai dažnai smurtaudavo prieš savo tėvus, o jei šie kam nors dėl to pasiskųstų, grasino abu nužudyti.
Teismas tėvo žudikei skyrė dešimt metų nelaisvės ir įpareigojo sumokėti beveik tūkstantį litų Valstybinei ligonių kasai už R. Baltaduonio gydymą.
Auklėjo... peiliu
Miškininkų kaime (Anykščių rajonas) gimusi, o pastaruoju metu šio miesto Leliūnų gatvės privačiame name gyvenusi Birutė Zalubienė (59 m.) pusaštuntų metų gyvens Panevėžio moterų pataisos namuose. Tokį nuosprendį paskelbė Panevėžio apygardos teismas, anksčiau neteistą moterį pripažinęs kalta dėl sugėrovės Neringos Nemcevičiūtės tyčinio nužudymo.
Birutės Zalubienės kaimynystėje gyveno tokia Žydrūnė Dzinkutė, su kuria Birutė sutarė itin gerai. Kaimynės viena pas kitą dažnai apsilankydavo, kartu išgerdavo. Nepasitaikė nė karto, kad šių moterų linksmybės baigtųsi didesniais kivirčais ar muštynėmis.
Tą dieną Žydrūnė irgi užsuko pas Birutę. Vaišinga šeimininkė pastatė net du butelius degtinės! Po tokios dozės abi gėrikės, aišku, kaip reikiant apsvaigo, tačiau paeiti dar galėjo... Jos nusprendė išgertuves pratęsti, tačiau jau ne pas Birutę, o Žydrūnės troboje. Užuodę alkoholio kvapą, čion bemat prigužėjo ir šioms moteriškėms pažįstamų vyriškių. Visi susėdo prie stalo, ir linksmybės tęsėsi toliau...
Pas Žydrūnę Dzinkutę jau kuris laikas glaudėsi nuomininkė Neringa Nemcevičiūtė. Ši jauna moteris aplinkiniams buvo žinoma kaip užkietėjusi alkoholikė, visiškai nesirūpinanti mažu vaikeliu, o tik ir žiūrinti, kaip "susiveikti" pilną čerkelę...
Kompanijai išsiskirsčius, Birutė Zalubienė, pamiršdama, jog ir pati ne geresnė, Neringą ėmė auklėti, koneveikti, kodėl ši sėdinti Žydrūnei ant sprando - neieškanti kitos gyvenamosios vietos, kodėl taip smarkiai girtaujanti, niekur nedirbanti, negalvojanti apie savo ir vaikų ateitį. Neringa, jei tikėsime Birute, dėl tokių pamokslų labai įsižeidė ir pamokslautojai atsikirto. O dar po kelių akimirkų griebė "auklėtojai" už plaukų bei lazda praskėlė galvą. Birutė irgi neliko neatsilyginusi - aršuolę kaip reikiant apspardė. Po muštynių Neringa pasijuto prastai ir atsigulė pasnausti. Ant kitos lovos nudribo ir Birutė. O valandėlę pamiegojusi, taigi ir kiek prasiblaiviusi, moteriškė vėl prisiminė konfliktą su Neringa ir labai dėl to susinervino. Girdi, ne piemenėms prieš Birutę, suaugusią moterį, kelti ranką... Birutė paėmė virtuvinį peilį, priėjo prie ramiai miegančios Neringos ir dūrė šiai į nugarą. Kruvinas peilis bemat atsidūrė po lova...
Po kurio laiko pas Žydrūnę vėl priėjo daug svečių. Prieš sėsdami už stalo jie atkreipė dėmesį į Neringą. Ši keistai šnarpštė, iš burnos tekėjo kraujingas skystis. Čia pat buvusi Birutė apsimetė nieko nesuprantanti. Pamanę, kad Neringa padaugino svaigalų, draugai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai konstatavo, kad moteris jau mirusi. Visi nusprendė, kad Neringa mirtinai apsinuodijo alkoholiu.
Tik atlikus teismo medicininę ekspertizę paaiškėjo, kad Neringos Nemcevičiūtės mirtis - smurtinė (moteris mirusi dėl ūmaus nukraujavimo, pjaunančiu - duriančiu įrankiu sužalojus kairįjį plautį).
Tragedijos kaltininką ir priežastis ėmę aiškintis Anykščių rajono PK kriminalistai bemat nustatė, kad Neringą peiliu nudūrė Birutė Zalubienė.
- Esu labai labai kalta, - teismo posėdyje verkšleno Birutė Zalubienė. - Nebuvo jokio reikalo griebtis peilio...
Tačiau nuoširdi žudikės atgaila nuo nelaisvės neišgelbėjo. B. Zalubienei dar reikės atlyginti per 3 000 litų, kuriuos nukentėjėlės artimieji išleido Neringos Nemcevičiūtės laidotuvėms.
