Abiturientė Vanda Z. iš Vilniaus rajono klausia: "Ar tiesa, kad mokslininkams jau pavyko užfiksuoti momentą, kai žmogaus siela atsiskiria nuo kūno?"
Jeigu sutarsime regima žmogaus siela vadinti biologinių objektų, patekusių į aukštos įtampos elektromagnetinius laukus, švytėjimo efektą, tai jis žinomas jau daugiau kaip du šimtmečius. Tačiau tik 1996 metais Sankt Peterburgo informacinių technologijų universiteto mokslininkai sukūrė prietaisą, kuriuo galima stebėti ne tik gyvo, bet ir mirusio žmogaus energetinio lauko švytėjimą. Prietaiso sukūrimo idėja buvo visiškai paprasta - jeigu galima stebėti energijos pasiskirstymą gyvame kūne, tai privalome matyti ir tai, kaip ši energija gęsta žmogui mirus - tai yra kaip vyksta perėjimas nuo gyvybės būsenos prie negyvos materijos. Tyrimų rezultatai ganėtinai įdomūs.
1. Natūrali mirtis
Mirštant senam žmogui, jo gyvenimo ciklas baigiasi natūraliai. Siela ramiai, tačiau ne iš karto, palieka savo apvalkalą. Dar beveik parą ji lieka fiziniame kūne. Prietaisų ekrane fiksuojami virpesiai dar beveik 16 valandų pasiekia didžiausias amplitudes ar atvirkščiai - staiga sumažėja, kol pagaliau užgęsta.
2. Atsitiktinė mirtis
Gyvenimo kelias nenueitas iki galo, ir siela nenori skirtis su kūnu. Ji blaškosi 48 valandas. Po to švytėjimas staigiai gęsta ir kūnas švyti lygiai ir blankiai, tarsi guminis muliažas.
3. Savižudybė
Efirinis kūnas glaudžiai susijęs su fiziniu. Savižudybė sielai - tai netikėtas gyvenimo nutraukimas, aplinkybių ir nesėkmių sutapimas. Trapi siela nepasiruošusi staiga palikti fizinę buveinę, kur kovojo ir kankinosi. Tad beveik tris paras prietaisai fiksuoja energijos blyksnius. Kuo labiau prieš mirtį buvo įaudrinta žmogaus emocinė būsena, tuo sunkiau efiriniam "dvyniui" atsiskirti su fiziniu kūnu.
4. Netikėta mirtis dėl nelaimingo atsitikimo
Pirmas 4 valandas po tokios mirties prietaisų ekranuose matomas plonas, siauras virpesių pikas, dar po 3 valandų - žvaigždelių pavidalo švytėjimo blyksniai, panašūs į krintančias snaiges. Tarsi energija fontano srautu palieka praplėštą plėvelę. Tik po paros siela visiškai palieka fizinį kūną.
Moterys ir vyrai miršta skirtingu metu
JAV San Diego universiteto mokslininkai ištyrė apie 3 milijonus natūralios mirties atvejų. Pasirodė, jog moterys dažniausiai miršta kitą savaitę po savo gimimo dienos. Vyrai dažniau miršta artėjant savo gimtadieniui. Daktaras Devidas Filipsas spėja, kad gimimo dienos šventė vyrui - tai tarsi rezultatų susumavimas, kai jis pasąmonėje tarsi sprendžia, ar verta jam peržengti dar vieną ribą "tarp". Moterys po asmeninių švenčių atsipalaiduoja ir pajaučia psichologinę depresiją.
