Sigitas STASAITIS
Praėjusią savaitę Šiaulių mieste iš kiemo ištrūkęs milžiniškas šuo apdraskė galvą 85 metų S. Gelžinienei, ramiai sau triūsusiai patvoryje. Per savaitę policininkai taip ir nerado laiko pasidomėti įvykiu.
Stefanija Gelžinienė gyvena nuosavame namelyje, pažymėtame Gumbinės gatvės 13-uoju numeriu. Seni žmonės, žinia, ilgai nemiega - jau penktą ryto guvi Stefanija dairėsi nusitverti kokio nors darbelio. Senutė nutarė nuravėti patvorį prie savo namelio ir su trumpu kauptuku išėjo į gatvę. Tuomet ir atsitiko baisioji nelaimė. Iš priešais stovinčio nuosavo namo kiemo, pažymėto Gumbinės gatvės 26-uoju numeriu, išlėkė milžiniškas šuo Maksas ir puolė senutę.
- Pamačiusi atbėgantį šunį bandžiau atsiginti kauptuku, tik tas mano ginklas prieš didžiulį, į liūtą panašų šunį buvo lyg žabelis, - gulėdama Šiaulių ligoninės lovoje "Akistatai" pasakojo nežmonišką stresą išgyvenusi moteriškė. - Šuo tik dar labiau įsierzino, riaumodamas kad griebs man tiesiai už galvos, parsigriovė ir ėmė draskyti. Taršė, plėšė, kiek jam reikėjo, o aš beklykdama praradau sąmonę. Atsipeikėjau gulinti kruvina prie savo tvoros, kai to pabaisos jau nebebuvo.
Lyg tyčia sukramtytosios S. Gelžinienės dukra tąryt buvo išvykusi, tad senutė kurį laiką gulėjo palikta likimo valiai. Nors šuo jai išplėšė ne vieną mėsos gabalą, tačiau, laimei, neperkando nė vienos gyvybiškai svarbios kraujagyslės. Tik todėl S. Gelžinienė nemirė vietoje, nenukraujavo. Nuvežtai į Šiaulių ligoninės Traumatologinį skyrių moteriškei chirurgas Saulius Kirdeikis nedelsdamas atliko operaciją.
Pati S. Gelžinienė korespondentą pasitiko su šypsena, pajuokavo, kad gerieji medikai jai įpylę jauno berniuko kraujo, todėl ji labai atjaunėjusi. Surimtėjusi močiutė pasiguodė, jog jai, žinoma, skauda galvą. Labai skauda.
Čia liūdną S. Gelžinienės istoriją galima būtų užbaigti, jei ne ligoninėje išaiškėjęs akibrokštas. Šiaulių policijai nusikaltimas (o kaip kitaip pavadinti įvykį Gumbinės gatvėje?) neįdomus. Sužvėrėjęs šuo pensininkę sužalojo ankstų antradienio rytą, o kito pirmadienio rytą, tai yra vakar, pareigūnai dar nebuvo aplankę nei S. Gelžinienės, nei šuns savininko. Kaip pavyko sužinoti, Šiaulių teritorinio policijos komisariato budėtojo žurnale įvykis neįregistruotas.
Gumbinės gatvės 26-ajame name pavyko pakalbinti šuns savininką, kuris pasivadino Jonu Dambrausku. Šiaulietis paaiškino, jog jo ketverių metų šuo Maksas yra Kaukazo aviganių ir Maskvos sargybinių veislių mišrūnas (tai dvi pačios didžiausios sarginių šunų veislės - S. S.). Maksas labai piktas, todėl dieną laikomas voljere, o naktį pririšamas metaline grandine ir viela. J. Dambrauskas sako neįsivaizduojąs, kaip tąryt jis sugebėjo nutrūkti ir peršokęs tvorelę pabėgti. Pamatęs, kad Maksas jau taršo senutę, J. Dambrauskas sakosi išpuolęs į gatvę ir atplėšęs šunį. Pas S. Gelžinienę ligoninėje dar nebuvęs, neatsiprašęs.
S. Gelžinienės kaimynai korespondentui kalbėjo, jog Makso šeimininkai nelabai paiso padorumo - savo žvėrį (Maksas tikrai labiau panašus į laukinį žvėrį nei į šunį) gatvėje vedžiojasi be antsnukio. Yra liudytojas, tvirtinantis, jog šuns savininkas neva neskubėjęs gelbėti plėšomos moteriškės. Kaip ten buvo iš tikrųjų, tikėkimės policininkai išsiaiškins, tačiau jų rambumas stebina.
