Ona MAČIULIENĖ
(Himnas tuštybei)
Kai aš numirsiu, brangūs ponai,
Manęs nekaskite giliai.
Į karstą mano milijonus
Suklostykit idealiai.
Nupirkit man guminį karstą,
Kad būtų ilgas ir platus,
Kad aš išeidamas galėčiau
Sukrauti auksą ir turtus.
Kad "sužvejoti" milijonai
Dar kaitintų mane ilgai!
Kad būtų minkšta man po šonais,
Kad pavydėtų "ubagai"!
Nors neturiu jokių dorybių,
Užtat turiu didžius turtus!
Ir šventas Petras be derybų,
Tikiu, atkels dangaus vartus.
Sudie jums, žavios palydovės,
Ir bendraminčiai, ir draugai!
Ir tie, kurie man pelnėt šlovę -
Sukti ir slidūs pinigai!
REKLAMA
