Prieš kelias savaites "Akistata" netyčia sužinojo paslaptį. Šią vasarą apžiūrėti savo pirkinio - "Mažeikių naftos" - į Lietuvą buvo atvykęs Rusijos milijardierius, vienas turtingiausių pasaulio žmonių Michailas Chodorkovskis. Žmonės iš R. Pakso draugo Jurijaus Borisovo sraigtasparnių bendrovės "Akistatai" išplepėjo, jog M. Chodorkovskis lankėsi ne tik Mažeikiuose. Turčius slapta apskrido bei apvažiavo visą Lietuvą, sustodamas gražiausiuose mūsų šalies kampeliuose. Pilotai sako matę, kaip rusas panūdo išsimaudyti gražiame Aukštaitijos ežere, kurio pavadinimo negalime minėti. Plaukdamas netoli kranto milijardierius pametė žiedą. Ir ne šiaip sau kokią paauksuotą "blėkelę", o masyvų platinos žiedą su rečiausiais pasaulio briliantais! Jį rusui neva perleidęs pats arabų šeichas!
Išgirdę slaptą naujieną, apie kurią, atrodo, nežino net VSD, "Akistatos" darbuotojai nebegalėjo dirbti. Naujiena visus taip sujaudino, jog laikraščio darbuotojai metė darbą ir puolė ieškoti briliantų. Visi, išskyrus vieną maketuotoją kompiuteriu. Greičiausiai dėl to, kad redakcijoje labiausiai išsilavinęs, maketuotojas numojo ranka į svetimus paskendusius turtus ir liko redakcijoje. Tiksliau sakant, ne numojo, o protingai paaiškino, jog rasti žiedą dugne nėra vilties. Užtai jo žmona buvo priešingos nuomonės. Jau kitą rytą ne tik ši optimistė, bet ir visi iki vieno žurnalistai, buhalterės, valytoja, net besilaukianti sekretorė ir vyr. redaktorius išsiruošė ieškoti briliantų. Grieždami dantimis lobio ieškotojai nutarė ne lenktyniauti, o pasisamdyti autobusą ir kartu nuvykti prie to ežero, kad nė vienas iš anksto neįgytų pranašumo. Į autobusą buvo nepakviesti tik "Akistatos" korespondentai kituose miestuose - marijampolietė I. Zubrickienė bei šiaulietis S. Stasaitis. Tačiau negi nuslėpsi apie lobį nuo suvalkietės - stebuklingu būdu užuodusi briliantus kelionės dieną I. Zubrickienė pirmoji sėdėjo autobuse. Nors S. Stasaitis ne suvalkietis, tačiau pasirodė besąs dar godesnis - jis nutraukė savo atostogas ir kolektyvą ėmė vytis nuosavu automobiliu. Prisivijo Anykščiuose ir toliau nė per žingsnį neatsitraukė iki pat ežero.
Tam, kad "Akistatos" ekspedicija nepatrauktų kieno nereikia dėmesio, buvo nutarta jos tikslą maskuoti. Nieko neįtariančiam autobuso vairuotojui buvo pasakyta, jog "Akistatos" kolektyvas važiuoja į ekskursiją... Anykščių vyno fabrikan.
Maloni vyno fabriko gidė "Akistatos" kolektyvą vedžiojo po vyneliu kvepiančius cechus, tačiau visų ekskursantų mintys buvo toli, o akys spindėjo lyg šeicho briliantai. Nors visai ne vynas tądien visiems buvo galvoje, tačiau kai gidė pakvietė į degustacijos kambarį, niekas neatsisakė - briliantai ne cukriniai, neištirps, o koks laikraščio darbuotojas atsisakys išgerti? Juolab kad jau daug metų sklando gandas, jog "Anykščių vyno" produkcijos kartą yra gėrusi pati Didžiosios Britanijos karalienė. Ragaudami įvairius vynus ekskursantai vienbalsiai nutarė, jog karalienė būtų nepajėgusi atsisakyti ne natūralaus spirituoto vynelio - toks jis skanus ir taip stipriai "veža"...
Kai "Akistatos" kolektyvas "prisidegustavęs" pakilo išeiti, paaiškėjo, jog daugeliui pinasi kojos. Velniai nematė tų kojų, tačiau pynėsi ir liežuviai. Kas, jei autobuso vairuotojui kas nors išpliurps apie briliantus - negi dar maža konkurencijos tarpusavyje, betrūko tik nardančio autobusų parko... Blaiviausią iš visų - "Akistatos" buhalterę (ji degustacijos metu alkoholio negėrė, pylė sau tarp krūtų, kur slėpė iš namų pasiimtą buteliuką) - kolektyvas įpareigojo autobuso vairuotojui paliepti visus nuvežti į siaurojo geležinkelio stotį - likusius keliolika kilometrų iki ežero važiuosime traukiniu. Vagone, žinia, nėra vairuotojo, jei kas girtu liežuviu ir išpliurps, vagonas gi nešoks ieškoti briliantų. Dardėdami siaurojo geležinkelio vagonu džiaugėmės taip protingai pasielgę - patys girčiausieji neužsičiaupė maldami apie žiedą. Galop visi tarpusavyje susipyko dėl dalybų. Vieni siūlė žiedą grąžinti M. Chodorkovskiui mainais už "Mažeikių naftos" akcijas, kiti reikalavo jį tyliai parduoti ir pasidalinti. Naivuoliai. Tokio žiedo ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje ar Olandijoje neparduosi. Tik Maskvoje. Tačiau ten apie žiedą būtinai sužinotų M. Chodorkosvskis, kuris nežinia kaip sureaguotų - gali užpykti ant visos Lietuvos. Kas, jei įsiutęs padegtų "Mažeikių naftą"? Nenustygdamas dėl ežere laukiančių milijonų "Akistatos" vairuotojas Romukas net ėmė lakstyti važiuojančio vagono stogais, tuo išgąsdindamas Bičionių kaimo gyventojus.
Išlipę stotelėje, kurios pavadinimo nenorime minėti, visi bėgte pasileido prie ežero - kas pirmesnis, tas turtingesnis. Deja, ant kranto buvo susidurta su naujomis problemomis. Pirma, pasitiko gana šaltas vanduo nardyti, antra, ten, paežerėje, statoma vila, kurios statybininkai pernelyg susidomėjo atvykėlių gauja. Nenorėdamas išsiduoti "Akistatos" kolektyvas ėmė vaidinti atvažiavęs... pavalgyti ir išgerti gamtoje. Kai kam dar kelios taurelės atėmė paskutines jėgas, o štai stipresnieji gi puolė į šaltas ežero bangas nardyti žiedo.
O jį rasti visai paprasta - ežeras gana staigiai gilėja, dugne auga žolės, o kur jų nėra - klampus dumblas. Iš nevilties, jog ekspedicija nepasisekė, buhalterė iš tarpkrūčio išsitraukė buteliuką ir vienu mauku išgėrusi nugriuvo. Nieko šaltose vilnyse nepešęs, tik pagirias, emocingasis Romukas pareiškė daugiau nebedirbsiąs "Akistatoje" - joje vienos bėdos. Kas nuo šalto vandens, kas iš nevilties šniurkščiodami nosimis visi grįžo į stotelę. Pakeliui stilistė iš pykčio vos nepasmaugė niekuo dėto veršiuko. Grįžtant siauruku į Anykščius, po to autobusu į Kauną, daugelis buvo sudirgę, tad erzelį bei susijaudinimą skandino taurelėje. Alkoholis padėjo nuraminti jautriausią lietuvio erogeninę zoną - piniginę. Namai pasiekti su dainomis.
Tuo žiedo paieškos nesibaigė. Kitą dieną prie to paties ežero savo automobiliu atvyko vyr. redaktorius su "Akistatos" savininku. Nespėjo vyrai nė persimauti glaudžių, kaip savo sukežusiu opeliu, į bagažinę įsimetęs akvalangą, iš Šiaulių atburzgė S. Stasaitis. Pastarasis gauna tris algas - kaip "Akistatos" Šiaulių skyriaus korespondentas, fotografas bei vairuotojas. Ir dar tam žalčiui mažai, šeicho briliantų prireikė! S. Stasaičio paklaustas, o ką pats paežerėje pametė, vyr. redaktorius turėjo kuo pasiteisinti. Šalies spaudai atėjo sunkūs laikai. Žmonės nebeturi pinigų laikraščiams, na o visos televizijos baigia pavirsti "Akistata" - kada vakare beįsijungsi televizorių, visi kanalai rodo tai žmogžudžius, tai išžagintas moteris, tai primuštus vaikus. Ek, radus briliantus "Akistata" galėtų dar ilgai be rūpesčių gyvuoti...
Kol vyr. redaktorius nardo su akiniais ir vamzdeliu, S. Stasaitis suka ratu dugne su akvalangu. Ir vėl velnias ant kranto atneša kelis vietinius - vyrus sudomino akvalangas, netrukus vietiniai ima įtarti, ko ieškoma. Tenka nekviestiems svečiams meluoti, kad redaktorius su korespondentu... maudosi. Po valandos išlindęs S. Stasaitis išpūtęs akis žegnojasi jokio žiedo neradęs, bet ar gali šiandien žurnalistu tikėti?
"Akistatos" kolektyvo nuotr.
"Jei rasi žiedą, būk draugas, neįsikišk į užantį", - naru virtusio korespondento prašo "Akistatos" redaktorius.
(Nard- 1.jpg);
Vis daugiau žmonių tiki, jog besimaudydamas šiame pliaže milijardierius pametė žiedą.
(Nard- 2.jpg);
"Nemačiau jokio žiedo" - išniręs aiškino korespondentas. Tik kas žino, ar galima juo tikėti?
(Nard- 3.jpg);
