Remigijus RAINYS
Kam teko pravažiuoti pro netoli Šakių esantį Lukšių miestelį, tas tikrai pastebėjo, o gal ir sustojo pasigrožėti. Šalia pagrindinio kelio esančio tvenkinio įrengtas akiai neįprastas statinys iš susiraizgiusių medžių kamienų, net keliais aukštais besistiebiantis aukštyn, ir originali medinė vasaros estrados pakyla, iš visų pusių apsupta didžiuliais drožinėtais mediniais krėslais su juos jungiančiais suolais. Paklausti, kas sukūrė šias grožybes, vietiniai išdidžiai atsako, jog tai jų seniūno Vido Cikanos sumanymas. Šį sumanymą, miestelėnų padedamas, įgyvendino pats autorius.
46 metų skulptorius Vidas Cikana, sukūręs 80 koplytstulpių iš ąžuolo ir apie 70 didelių akmeninių skulptūrų, kurios pastatytos ne tik mūsų šalyje bet ir užsienyje, sakė, jog laiko jam užtenka ir kūrybai, ir valdininko darbui. Seniūno pomėgio ir pareigų derinimas neabejotinai turėjo įtakos tam, jog Lukšiai eilę metų pripažįstami gražiausiu Marijampolės apskrities miesteliu. Dabartinis būsimasis parkas atsirado pastačius porą tiltelių per Siesarties upę, idant anapus gyvenantiems žmonėms lengviau būtų pasiekti miestelio centrą. Nusausinus buvusią pelkę buvo iškastas tvenkinys, kad vaikai turėtų kur saugiai maudytis, o aplink formuojama jaunimo poilsio zona, kad, kaip juokauja seniūnas, jaunimėlis turėtų kur kultūringai ir nekultūringai praleisti laisvalaikį ir būtų vyresniųjų regėjimo zonoje. Seniūnas paprašė vienoje sodyboje nupjauto seno topolio kamieno nesupjauti malkoms, o nuvežė jį prie tvenkinio, kad vaikai galėtų pasikarstyti. Vėliau kilo sumanymas šį tą tame kamiene pakapoti, kad būtų įdomiau. Taip prie vieno medžio kamieno atsirado kitas, po to jų daugėjo. Medžiai buvo sujungiami laiptais ir įrengiamos terasos. Statinys vis kopia į viršų. Ir nors jo statyba dar nebaigta - planuojama įrengti dar vieną aukštą ir uždengti stogą, - jau dabar čia - mėgstama jaunimo ir įsimylėjusių porelių susitikimo vieta. Vis dažniau čia fotografuojasi ir šampaną geria jaunavedžiai. Jaunimo poilsio zoną pagyvins ir per netrukus įvyksiantį plenerą sukurtos skulptūros, kurioms skirti rieduliai jau suvežti prie tvenkinio. Skulptūras kurs penki iš įvairių Lietuvos kampelių atvykę skulptoriai.
Šis naujasis Lukšių akcentas jau tapo pavyzdingai tvarkomo miestelio vizitine kortele, seniūnas jau vykdo kitą grandiozinį projektą, už kurį jam taikosi kailį nudirti kabinetuose prie savo kėdžių priaugę paminklosaugininkai. Be iškilmingų kalbų ir nereikalaudamas ypatingo finansavimo, seniūnas pamažėliais naujam gyvenimui bando prikelti Zyplių dvaro ansamblį. Valstybės "saugomas" architektūrinis paminklas sovietmečiu buvo paverstas kolūkio sandėliais, o neprižiūrimas centrinis pastatas ardomas ne tik laiko ir lietaus, bet ir piktavalių jaunikaičių. Vieną centrinių dvaro rūmų flygelių tarybiniais metais bandyta restauruoti ir tam tikslui išleista bene 500 000 rublių. Tačiau profesionalūs restauratoriai dirbo taip atmestinai, jog dabar flygelis beveik niekuo nesiskiria nuo nerestauruotojo. Atstatymo darbus seniūnas pradėjo iškirtęs visoje teritorijoje sužėlusius krūmynus ir nukasęs bei išlyginęs žemes. Pagrindiniai darbai dabar vyksta arklidėse, kurios, išlaikant autentiškumą, bus pritaikytos kultūrinėms reikmėms. Pastogėje ketinama eksponuoti Šakių muziejuje surinktų ir restauruotų senų kryžių kolekciją, o apatinio aukšto kambarėliuose manoma įrengti senoviniais baldais apstatytas patalpas, kuriose galėtų laikinai įsikurti savanoriai dvaro atstatinėtojai. Seniūnas stengiasi uždengti centrinius dvaro rūmus bent laikinu stogu, kad lietūs galutinai nenuniokotų architektūros paminklo. Dalį skardos skolon parūpino viena firma, o paminklosaugininkai, kuriems labiausiai turėtų rūpėti ansamblio likimas, seniūną tebebombarduoja patikrinimo aktais ir skiria baudas. Vidas Cikana baudų nemoka. Pasak seniūno, paminklosaugininkai reikalauja, kad restauravimo darbus atliktų specialistai, tačiau V. Cikana turi labai "ryškų" asų darbo pavyzdį ir retoriškai klausia, argi jis, skulptorius, sugebantis nulipdyti žmogaus nosį ir net visą galvą, nesugebės atkurti buvusio pastogės karnizo?