Paskutinis pasispardymas
Jei būtų renkamas baisiausias metų nusikaltimas, į gėdingą pirmąją vietą neabejotinai pretenduotų klaipėdietis Juranas Vaičius. 29 metų nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis viengungis metų gale perduotas Klaipėdos apygardos teismo žinion kaip įtariamasis net keturių uostamiesčio gyventojų nužudymu.
Kaip "Akistata" jau ne kartą rašė, keturguba žmogžudystė buvo atskleista visiškai atsitiktinai. Anksčiau už vagystes net aštuonis kartus teistas, ne per seniausiai iš belangės išleistas Juranas Vaičius pavasarį buvo įtartas įvykdęs naują nusikaltimą, vagystę, ir pakviestas pasikalbėti į policiją. Per apklausą J. Vaičius prisipažino prieš porą mėnesių, sausio pradžioje, pasmaugęs garsią Klaipėdos krašto dailininkę Eveliną S. (36 m.), o prieš tai - dar tris pagyvenusius klaipėdiečius: Aleksandrą P. (73 m.), Alfonsą M. (56 m.) bei Zofiją Š. (73 m.). Pareigūnai ne iškart patikėjo šiais įtariamojo žodžiais, juolab kad teismo medicinos ekspertų išvadose buvo nurodyta, jog visų minėtų asmenų mirtys - nesmurtinės (mirę dėl ligos). Tačiau kai sulaikytasis davė parodymus vietoje, kai iki smulkmenų papasakojo, kaip pateko į vidų (patiklūs žmogeliai iš matymo pažįstamą vargetą patys įsileisdavo į savo namus), kaip aukas mušė, smaugė ar dusino, ką iš butų pagrobė ir kam bei už kiek vogtus daiktus pardavė, abejonių neliko. Na, o visus taškus ant "i" padėjo sudėlioti visų keturių nukentėjėlių ekshumacija - atlikdami pakartotines teismo medicinines ekspertizes teismo ekspertai pripažino ekspertizes atlikusio kolegos padarytas klaidas ir patvirtino, jog visi minėti klaipėdiečiai buvo nužudyti. Beje, kaip paaiškėjo per tyrimą, paskutinioji J. Vaičiaus auka, Evelina, jį buvo priėmusi pas save gyventi, rengė ir maitino. Buvo nustatyta ir tai, jog nužudyti Zofiją Juranui Vaičiui padėjo du draugužiai - klaipėdiečiai Andrejus Drozdovas (27 m.) ir Rolandas Šimkus (29 m.). Pastarieji kaltinami padėjimu įvykdyti vieną žmogžudystę bei sunkaus nusikaltimo slėpimu.
Anot valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikančio Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Jurijaus Petuchovo, jau pirmajame teismo posėdyje Juranas Vaičius jautėsi "ramus kaip belgas" - pareiškė esąs pavargęs nuo "ilgos kelionės" iš tardymo izoliatoriaus į teismą, pasiskundė miego stoka, nė kiek nesidrovėdamas kalbą nevengė pariebinti keiksmažodžiais, rodė nepagarbą aukų artimiesiems. Teismo posėdyje gavęs žodį benamis J. Vaičius atvirai pareiškė nusikaltimus planuodavęs iš anksto - kad, aukas numarinęs, galėtų bent kelias dienas šiltai pagyventi, gerai išsimiegoti, o už bute rastus ir parduotus daiktus nusipirkti narkotikų, šiltesnių drabužių, apiplyšusius "kedus" pasikeisti į naujus... "Teisiamasis noriai viską pasakoja, tikslina, jo balse - nė lašelio atgailos... Ką ir kalbėti - žudikas yra žudikas", - tokią išvadą padarė prokuroras.
O gal jis taip arogantiškai elgiasi vien dėl to, jog puikiai suvokia, kad laisvės daugiau nebepamatys? Prokuroro nuomone, net ir didžiausi nusikaltėliai (tokiai kategorijai, be abejo, priskiriamas ir J. Vaičius) iki paskutinės minutės nepraranda vilties... Kita vertus, kaip svarstė prokuroras, gal nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam narkomanui kalėjimas - kaip išsigelbėjimas? Juk kameroje - ir šilta, ir valgyti duoda, ir biblioteka, ir kompiuteriai kalinių paslaugoms... "Bet va, nėra narkotikų ir... moterų..." - pabandėme paprieštarauti. Prokuroras patikino, jog J. Vaičius narkotikų abstinenciją jau sėkmingai iškentėjo, o moters, ko gero, jam turbūt ne taip labai ir reikia, jei iki šiol nesusiradęs, nėsyk šeimos nesukūręs...
Ką kalbėti apie šeimą, jei Juranas Vaičius, galima sakyti, neturi ir artimųjų. Jo tėvas miręs, o motina seniai su sūnumi nutraukusi visus ryšius, be to, teisme viešai prisipažino jo bijanti, pasisakė, jog daugiau giminėje tokių "blogiečių" nėra - tik vienas Juranas... Tvarkingai gyvenantis brolis Jurano, sako, irgi šalinasi, nenori jo įsileisti vidun, nes kiek kartų buvo užsukęs, tiek apsivogė...
