Remigijus RAINYS
Poligrafą, kitaip vadinamą melo detektoriumi, mūsų šalyje dar nuo 1992 metų pradėjo naudoti Vadovybės apsaugos departamento specialistai. Šio prietaiso veikimas pagrįstas įvairių su žmogaus emocijomis susijusių rodiklių registravimu ir gautų duomenų nagrinėjimu.
Paprasčiausiu poligrafu matuojamas žmogaus kūno elektrinis laidumas. Tiriamajam jaudinantis, išsiskiria prakaitas, kūno varža sumažėja - ką ir užfiksuoja prietaisas. Tyrimo pradžioje testuojamajam užduodami kontroliniai klausimai: vieni sulauksiantys žinomai teisingo atsakymo, o kiti - žinomai melagingo. Išnagrinėjus gautus varžos rodiklius, vėliau galima nuspėti, ar tiriamasis į vėliau užduotus klausimus atsakinėjo teisingai, ar melavo.
Kad tyrimai poligrafu būtų patikimesni, šiuolaikiniai poligrafai matuoja ir daugybę kitų tiriamojo asmens parametrų: pulso dažnį, kraujospūdį, adrenalino išsiskyrimą, akių vyzdžių dydį ir judesių kiekį, taip pat daugybę panašių žmogaus organizmo reakcijų į melą ar tiesą.
Poligrafinių tyrimų tikslumas vertinamas nuo 80 iki 97 procentų, tačiau beveik visais atvejais jis labai priklauso nuo tyrimą vykdančio specialisto patirties ir tyrimo tikslų. Atsižvelgiant į galimas tyrimo paklaidas ir saugant žmogaus teises, poligrafo panaudojimo galimybės mūsuose labai apribotos. 2000 metais priimtas specialus Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas, kuriuo tyrimas melo detektoriumi šalyje uždraustas, išskyrus įstatyme numatytus subjektus.
Išrinktųjų penketukas
Taigi naudotis poligrafu nepažeisdamos įstatymo turi teisę tik 5 valstybinės institucijos: Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija (nuo pat 1992 metų tai - Vadovybės apsaugos departamentas), Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamentas, Finansų ministerijos įgaliota institucija (numatoma, kad tai galėtų būti Muitinės departamentas) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Kol kas melo detektoriumi aktyviai naudojasi tik trys pirmosios iš minėtųjų institucijų. Specialiųjų tyrimų tarnyba poligrafą, kainuojantį nuo 8000 iki 32500 litų, ketina įsigyti jau 2008 metais, o Muitinės departamento atstovai kol kas tikisi ir toliau išsiversti be jo. Muitininkų vadovai savo sprendimą grindžia tuo, kad tyrimo poligrafu išvados pagal įstatymą gali būti naudojamos tik kaip papildoma informacija, tad kažin ar verta tam švaistyti valstybės lėšas. Juo labiau kad baiminamasi išlaidų aptarnaujančio personalo išlaikymui bei apmokymui. Lietuvoje tokie specialistai nėra ruošiami, tad tektų apmokėti jų mokymą užsienyje. Galbūt tokiais samprotavimais bandoma nuslėpti kitas muitininkų nenoro būti patikrintiems melo detektoriumi priežastis, tačiau tyrimas poligrafu iš tiesų galimas tik esant raštiškam paties tiriamojo sutikimui. Be to, tiriamasis gali bet kuriuo momentu atsisakyti tyrimo ar pareikalauti jį pakartoti.
Jei tyrimo išvada yra neigiama arba tiriamasis atsisakė tirtis, tai atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, tokiam piliečiui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su slapta informacija.
Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovai patikino, kad dėl tyrimų melo detektoriumi iš darbo nebuvo atleistas nei vienas pareigūnas, nors poligrafu tikrinami visi nauji darbuotojai. Surinkti duomenys naudojami tik kaip papildoma medžiaga prie kitų įrodymų. Remiantis tyrimais išduodami leidimai susipažinti su slapta informacija. Poligrafas naudojamas ir tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl darbuotojų sąžiningumo.
VSD nekomentuoja
Valstybės saugumo departamentas turima informacija su žiniasklaida dažniausiai dalijasi itin nenoriai, tad nenuostabu, kad ir apie šios institucijos turimą poligrafą bei jo panaudojimą atstovas spaudai kalbėjo labai aptakiai. Pripažinęs, kad VSD turi melo detektorių ir naudojasi juo tik remdamasis Poligrafo naudojimo įstatymu, jokių kitų komentarų šis pareigūnas nepateikė.
Slaptumo uždangos kraštelį galima kilstelėti tik įsigilinus į praėjusių metų pabaigoje kilusio "kurmių" skandalo peripetijas. Tuomet nuo tarnybos buvo laikinai nušalinti VSD Kontržvalgybos skyriaus viršininkas Vytautas Damulis bei jo pavaduotojas Vilmantas Bieliauskas, kurie davė parodymus departamento veiklą tyrusiai specialiajai Seimo komisijai. VSD tuomet skelbė, kad keli pareigūnai buvo nušalinti nuo tarnybos dėl slaptos operatyvinės informacijos sąmoningo neteisėto perdavimo ir galimo šių duomenų klastojimo. Nors pranešime nušalintųjų asmenų pavardės nebuvo nurodytos, tačiau paminėta, kad atleistiesiems buvo pasiūlyta pasitikrinti poligrafu ir kai kurie iš jų tai padaryti atsisakė. Telieka tikėtis, jog šis atsisakymas tebuvo tik "papildoma medžiaga" prie kitos tarnybinio patikrinimo metu apie minimus asmenis surintos ar jau turimos informacijos ir netapo jų persekiojimo pagrindu.
Teismai vien poligrafu nepasitiki
Bene aktyviausiai turimu amerikietišku melo detektoriumi naudojasi Vadovybės apsaugos departamentas. Jo direktoriaus pavaduotojas Vitas Saldžiūnas, pats laikomas vienu iš labiausiai patyrusių tyrėjų poligrafu, neabejoja, kad 95 procentai tyrimo sėkmės priklauso nuo tyrėjo kvalifikacijos, jo sugebėjimų užduoti klausimus, suvokti tyrimo esmę ir net iš dalies prognozuoti rezultatą. Pasak V. Saldžiūno, poligrafiniai tyrimai, tikrinant Vadovybės apsaugos departamento darbuotojus, ganėtinai patikimi. Tik vienas atsisakęs tirtis žmogus vėliau pats pasitraukė iš užimamų pareigų, tačiau tai su tyrimais melo detektoriumi veikiausiai nesusiję. Žinotina, jog procedūros metu tiriamajam negali būti užduodami klausimai, susiję su asmeniniu gyvenimu, religija, politiniais įsitikinimais ar seksualine orientacija.Valstybės apsaugos departamento specialistai poligrafu tikrina ne tik savo darbuotojus - neretai talkina ir painius nusikaltimus tiriantiems kolegoms iš Policijos departamento bei Vilniaus apygardos prokuratūros. Tyrėjų melo detektoriumi autoritetą neabejotinai sustiprina vien tai, kad jie prisidėjo tiriant 1998 metų vasarą įvykdytą kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymą, bei jo meno kolekcijos vagystę, ar išaiškinant 2004 metais Visagine įvykdytą "Hansabanko" skyriaus apiplėšimą, kai buvo pagrobta beveik pusė milijono litų. O tai ne vienintėlės rezonansinės bylos, kurių išaiškinimo sėkmė bent šiek tiek priklausė ir nuo poligrafinio tyrimo išvadų. Tačiau kol kas melo detektoriumi atlikto tyrimo duomenys šalies teismuose nepripažįstami pagrindu priimant nuosprendį, jei nėra kitų įrodymų.
Šiuo metu ir daugumoje Europos šalių teismuose poligrafo parodymai nelaikomi patikimu įrodymu. JAV žmogų galima patikrinti melo detektoriumi tik tada, jei sutinka pats. Nuo 1987 metų poligrafo išvados negali būti naudojamas Kanados teismuose. Temidės tarnai Australijoje dėl tyrimų melo detektoriumi išvadų dar galutinai nesutarė, tačiau jau žinomi atvejai, kai teismas atsisakė pripažinti poligrafo parodymus gynybos naudai.
Kaip atversta knyga
Dabar mūsų šalyje dar palyginti nedrasiai naudojamas poligrafas išrastas XX amžiaus pradžioje, o mokslo vystymasis nestovi vietoje. Pensilvanijos (JAV) mokslininkai jau paskelbė apie sukurtą kompiuterinį melagio smegenų veiklos modelį. Jie tvirtina, jog dabar gali beveik visada atpažinti apgaviką. Klaidos tikimybė tėra viena iš šimto. Remdamiesi rezonanso būdu gautais vaizdais, mokslininkai sukūrė pirmą istorijoje matematinį melo algoritmą, kuris leidžia be klaidų nurodyti, ar atsakymas į konkretų klausimą yra nuoširdus. Mokslininkai jau patikrino savo metodą gyvenimo realybei artimomis sąlygomis ir tikina, kad jį jau galima taikyti įtariamųjų apklausose. Teigiama, jog toks tyrimas dar neleis nustatyti, ar konkretus asmuo po 2-3 mėnesių nepadės bombos lėktuve, tačiau paklausus: "Ar priklausote teroristinei organizacijai?" nesunkiai bus galima atpažinti bandymą nuslėpti tiesą.
Italų mokslininkai Milano universitete naudodami naują technologiją ir specialią įrangą jau stebi tam tikrą žmogaus galvos smegenų dalį, kuri suaktyvėja, kai tiriamasis neigia akivaizdžias tiesas. Skenavimo procedūra atliekama per smegenis leidžiant nestiprią elektros srovę. Tyrėjai teigia, jog tiriamasis tuo metu jaučia tik malonų smegenų masažą, o registruojami prietaisų rodmenys leidžia neklystamai nustatyti, ar žmogus meluoja.
Na o biologinės etikos specialistai įspėja, kad panašūs tyrimai gali baigtis tuo, jog už poros dešimtmečių mūsų mintys bus skaitomos tarsi atversta knyga, tad šiuolaikinį melo detektorių bus galima demonstruoti mokslo istorijos muziejuje...
