Balandžio 1-oji, visur žinoma kaip Melagių arba juokų ir pokštų diena, pradėta švęsti Prancūzijoje. Taip tvirtina Amerikos Džordžo Vašingtono universiteto viduramžių istorijos žinovas profesorius Evris Endriu. Ši tradicija, anot profesoriaus, gimė XVI amžiuje, kuomet karaliaus Karolio IX įsaku Naujųjų metų šventė buvo perkelta iš balandžio 1-osios į sausio 1-ąją.
Kai kuriems prancūzams tai buvo nepriimtina ir jie, ignoruodami karaliaus valią, ir toliau Naujuosius metus sutikinėjo balandžio 1-ąją. Kiti - o jų buvo dauguma - ėmė užsispyrėlius vadinti kvailiais ir balandžio 1-ąją prigalvodavo jiems visokių pokštų. Pavyzdžiui, išsiuntinėdavo kvietimus į tariamą iškilmingą Naujųjų metų šventę balandžio 1 dieną, o paskui springdavo iš juoko, kai šie, šventiškai išsipustę, atvykdavo į nurodytą vietą.
Neilgai trukus Balandžio 1-oji išpopuliarėjo ir visoje Europoje. Paskui kartu su išeiviais iš Anglijos, Škotijos ir Prancūzijos ši linksma tradicija persikėlė į Ameriką. Kolonijinių laikų archyvuose net yra išlikusių įrašų apie tokius Balandžio 1-osios pokštus.
Pasak Evrio Endriu, išeiviams iš Škotijos taip patiko ši linksmybių diena, kad jie stengėsi ją "prailginti" iki 48 valandų - linksmindavosi dar ir balandžio 2-ąją. Beje, kaip tik jie ir sugalvojo iki pat šių dienų išlikusį populiarųjį triuką - nepastebimai priklijuoti kam nors prie nugaros lapelį popieriaus su užrašu "Spirk man!" Įvykdyti šį prašymą norinčiųjų visuomet atsirasdavo...
Bėgo šimtmečiai, o kartu su jais keitėsi ir triukų bei pokštų pobūdis. Pavyzdžiui, Džonas Lenonas ir Joko Ono kartą paskleidė gandą, neva ketina chirurginiu būdu pasikeisti lytį. Ir tai sukėlė nemenką sąmyšį tarp bohemos, nors Džonas ir Joko tvirtino: operacija bus atliekama Balandžio 1-ąją.
Štai dar keletas amerikietiškų Balandžio 1-osios pokštų. Sietle (Vašingtono valstija) virš miesto centro į 173 metrų aukštį iškilęs televizijos bokštas "Kosminė adata" su didele apžvalgos aikštele ir dviem restoranais ant besisukančios platformos. Ir štai kartą Melagių dieną viena vietinė radijo stotis pranešė, kad "adata" virto ant šalia stovėjusių pastatų. Kaipmat į radijo stotį pasipylė skambučiai. Susijaudinę miestelėnai klausinėjo, kiekgi žmonių žuvo ir ar jau žinomos jų pavardės.
"Ypatingos svarbos" pranešimą Balandžio 1-ąją perdavė ir Floridos kurortinio miestelio Ki Vesto radijas: paplūdimio link artinasi didelis būrys banginių; spėjama, jog jie ketina išplaukti į sausumą. Į šį pavojaus signalą operatyviai sureagavo vietinės karinės jūrų bazės valdžia. Jau po keleto minučių jūroje išsirikiavo kariniai kateriai, kad sutrukdytų banginiams įvykdyti masinę savižudybę. Deja, šios humaniškos misijos karo jūreiviams atlikti neteko - banginiai taip ir nepasirodė. Laimė, jog karinės bazės vadovybė nepadavė radijo stoties į teismą.
Nepaprastu humoro jausmu pasižymintys du policininkai iš Jutos sugalvojo dar "gudriau". Jie savo nuovados tualete unitazų pakraščius ištepė bespalviu skysčiu, naudojamu operatyviniam darbui. Šio skysčio ypatybė ta, jog susilietęs su kūnu, ant pastarojo palieka sunkiai nuvalomas tamsiai violetines dėmes. Gaila, kad humoristai neįvertino žmogiškosios psichologijos (o gal kaip tik puikiai išmanė, tad ir sumanė tuo pasinaudoti). Po apsilankymo tualete policininkai, išvykę ant intymių savo kūno vietų tokias tamsiai violetines dėmes, nė nepagalvojo apie minėtąjį skystį, naudojamą nusikaltėliams paženklinti. Visų "nukentėjusiųjų" galvose kirbėjo tik viena mintis: "Nejau pasigavau kokią odos ligą?" Vėliau, išsiaiškinus išdaigos kaltininkus, pastarieji kurį laiką negalėjo net pasirodyti nuovadoje.
