Rita DAILIENĖ
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pagaliau išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Panevėžio konservatorijos bendrabučio valdytoja Jolanta Petronienė (41 m.) buvo kaltinama net pagal 7 BK straipsnius: dokumentų klastojimu, savivaliavimu, sukčiavimu, šmeižtu, šaudmenų įgijimu, mėginimu į nusikaltimą įtraukti nepilnametį ir net nužudymo organizavimu.
Nors J. Petronienė nusikaltimų padarymo metu buvo sveika, tačiau vėliau susirgus jai buvo paskirta psichiatrinė psichologinė ekspertizė. Ekspertai pripažino, kad moteris serga psichikos liga ir yra nepakaltinama. Kaltinimą byloje palaikęs prokuroras prašė J. Petronienei skirti 10 metų nelaisvės, bet nuosprendis nebuvo paskelbtas. Teismas priėmė nutartį, kuria J. Petronienė pripažinta itin pavojinga visuomenei, jai skirtas priverstinis gydymas griežtojo stebėjimo sąlygomis psichiatrijos ligoninėje.
1997 metų pabaigoje J. Petronienė kreipėsi į konservatorijos tarybą ir paprašė leisti jai privatizuoti dviejų kambarių butą mokyklos studentų bendrabutyje. Butą privatizavo, tačiau, kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant. J. Petronienė panoro trečio kambario ir užėmė bendrabučio auklėtojos Živilės Rancovienės (65 m.) darbo kabinetą. Ž. Rancovienė, atėjusi į darbą, kabineto duris rado užmūrytas. Baldai stovėjo koridoriuje.
Ž. Rancovienė apie tokią savo kolegės savivalę pranešė konservatorijos direktoriui Donatui Baltrūnui. Kadangi J. Petronienė nereagavo ir į direktoriaus raginimą grąžinti Ž. Rancovienei kabinetą, buvo kreiptasi į teismą.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad J. Petronienė yra suklastojusi privatizavimo dokumentus ir dėl šio fakto VPK jai buvo iškelta baudžiamoji byla. Čia ir prasidėjo vadinamosios panevėžietiškosios Levinski istorija. Norėdama atkeršyti Ž. Rancovienei ir D. Baltrūnui, J. Petronienė paskelbė apie neva buvusį meilės romaną su D. Baltrūnu. Ji visiems, taip pat ir žiniasklaidai, pasakojo intymios meilės epizodus. "Levinski" nenurimo. Ji sumanė nužudyti Ž. Rancovienę.
Į šią sumaištį buvo įtrauktos ir kai kurios konservatorijos studentės. J. Petronienė, pastebėjusi, kad pas studentę Inesą Brazaitę lankosi jos nepilnametis brolis Andrius, savo piktų kėslų vykdytoju jį ir pasirinko. Iš pradžių buvo sumanyta Ž. Rancovienę nustumti nuo laiptų, po to - nušauti, o dar vėliau vaikinui įdavė strypą, kuriuo jis turėjo trenkti moteriai per galvą ir dar apipilti sieros rūgštimi. Tačiau vaikinas apie tai papasakojo policijos pareigūnams.
Nors teisme J. Petronienės motina teigė mačiusi intymius dukters ir konservatorijos direktoriaus santykius, o J. Petronienės dukra sakė, kaip D. Baltrūnas iš užsienio jai ir motinai gabeno dovanėles, teismas tokius parodymus vertino kritiškai. J. Petronienė buvo pripažinta kalta pagal visus jai pateiktus kaltinimus.
Teisėsaugininkų nuomone, jeigu J. Petronienė pasveiks, o bylai nebus taikytinas senaties terminas, ji gali realiai atsidurti už kolonijos grotų.
