Olivija Gustienė
Likimas kartais būna labai negailestingas... Šakių rajono Sintautų miestelio gyventojų Jolantos ir Sauliaus Dėdinų antragimis savo mamytę pažins tik iš nuotraukų, nes jos gyvybė užgeso, kai mažyliui ėjo pirmosios gyvenimo valandos... Rajono ligoninės Akušerijos skyriaus vedėja Vita Matijošaitienė "Akistatai" tvirtino, kad skyriaus personalas padarė viską, ką galėjo... Deja, medikai - ne dievai...
Jauną moterį mirtis ištiko dėl ūmaus nukraujavimo, sutrikus kraujo krešėjimui. Manoma, kad taip atsitiko dėl embolijos, kurią galėjo sukelti vaisiaus vandenys, patekę į motinos kraują.
- Dabar mus įtikinėja, kad medikai - niekuo dėti, kad Jolanta mirė dėl po gimdymo prasidėjusių komplikacijų, kurios esą visiškai nesusijusios su pagalbą teikiančio personalo pastangų kokybe, - neslėpdama nusivylimo rajono ligoninės Akušerijos skyriaus medicinos personalu, liūdnai kalbėjo taip netikėtai marčios netekusi Birutė Dėdinienė. - Iš tikrųjų, Jolantai paskutiniu metu buvo pakilęs kraujo spaudimas, be to, buvo gana didelis jos svoris (apie 120 kilogramų), tai ar negalėjo Šakių medikai ją kaip rizikos faktorių turinčią gimdyvę išsiųsti gimdyti į Kauno klinikas, kur kvalifikuotesni gydytojai, žymiai aukštesnio lygio medicininė priežiūra?
Juk jei, kaip dabar svarsto Birutė Dėdinienė, Kauno klinikose marti po gimdymo būtų pasijutusi prastai, jai iškart būtų buvusi suteikta reikiama pagalba - ne po valandos ar dviejų (tiek laiko prireikė, kol medikų reanimatologų grupė iš Kauno pasiekė Šakius), ir gal viskas būtų baigęsi laimingai. O kas, girdi, žino, ar po gimdymo Jolanta buvo deramai rūpinamasi, ar stebima jos būklė - juk nors vyras buvo labai prašęs informuoti, jam niekas nepranešė apie tai, kad žmona jau gimdo. Ir apie jos mirtį pasakė tik praėjus gerai valandai! Atrodo, Jolanta ir gimdykloje buvo viena (daugiau niekas tuo laiku negimdė), ir po gimdymo buvo atvežta į tuščią palatą... Gal, girdi, ją, ten paliktą, ir pamiršo...
Našliu likęs Saulius, anot jo motinos B. Dėdinienės, dar neapsisprendė, ar dėl šeimos tragedijos kreiptis į rajono apylinkės prokuratūrą, ar prašyti, kad būtų ištirtos Jolantos mirties aplinkybės ir įvertinti moterį po gimdymo turėjusių prižiūrėti medikų veiksmai. O štai rajono ligoninėje jau sudaryta medikų komisija gimdyvės mirties priežastims ištirti. Įvykį aiškinasi ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Gimdyvių mirtys - pasaulinė problema
Pasak Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės profesorės Rūtos Nadišauskienės, dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų pasaulyje kasmet miršta apie 500 000 moterų. Tai išties didžiulio masto problema. Būtent dėl to Jungtinės Tautos nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumą laiko viena iš prioritetinių globalinės strategijos krypčių.
Kita vertus, pripažįstama ir tai, jog nėščiųjų ir gimdyvių mirtys - tai tik iš dalies medicininė problema. Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas siejamas su daugeliu dalykų: su moterų padėtimi visuomenėje, jų teisėmis; su moterų ir visuomenės išsilavinimu; su šalies socialinio ekonominio išsivystymo lygiu ir, žinoma, su medicininės pagalbos struktūra.
Pasaulinės sveikatos organizacijos pateiktais duomenimis, pasaulio mastu nėščiosios ir gimdyvės dažniausiai miršta dėl kraujavimo nėštumo ir gimdymo metu (tokios komplikacijos sudaro apie 25 procentus visų nėščiųjų ir gimdyvių mirčių skaičiaus). Antroje vietoje būtų netiesioginės priežastys - įvairios ligos (inkstų, plaučių, širdies, endokrininės ir kt., kurios buvo nepakankamai gydytos ar diagnozuotos tik nėštumo metu) - tai sudaro apie 20 procentų viso mirčių skaičiaus. Trečioje vietoje pagal mirtingumo rodiklius - sepsinės komplikacijos (15 proc.), ketvirtojoje (12 proc.) - eklampsija (sunkiausia nėštumo toksikozės išraiška, tik nėštumui būdingos ligos). Abortų komplikacijos, Pasaulinės sveikatos organizacijos turimais duomenimis, mirtimi baigiasi maždaug 13 procentų nėščiųjų.
Lietuvoje, profesorės Rūtos Nadišauskienės turima informacija, apie 42 procentus nėščiųjų ir gimdyvių mirčių sukelia netiesioginės priežastys - įvairios sisteminės ligos, lydinčios moterį tiek iki nėštumo, tiek nėštumo ir gimdymo metu. 16 procentų sudaro infekcinės komplikacijos (sepsis). 15 procentų - kitos tiesiogiai su nėštumu susijusios būklės (pavyzdžiui, gimdos plyšimas, neprogresuojantis nėštumas, embolija vaisiaus vandenimis ir t. t.). Dėl akušerinių kraujavimų Lietuvoje miršta apie 12 procentų nėščiųjų ir gimdyvių. 9 procentus nėščiųjų ir gimdyvių mirčių skaičiaus sudaro eklampsija ir tik vieną procentą - abortai.
Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas mūsų šalyje, anot profesorės Rūtos Nadišauskienės, skaičiuojamas šimtui tūkstančių gyvų naujagimių. Nuo 1992-ųjų iki 2001-ųjų tokių mirčių skaičius nuolat mažėjo.
Šiais metais mirtingumas staiga šoktelėjo aukštyn - Lietuvoje jau mirė 23 nėščiosios ar gimdyvės. Visi šie atvejai, kaip ir kasmet, buvo kruopščiai ir išsamiai išnagrinėti medikų konferencijose. Pažymėtina tai, jog didelė dalis šių mirčių nesiejamos su medikų klaidomis, aplaidumu ar atsakomybės stoka.
Antai viena gimdyvė, į Kauno medicinos universiteto klinikas atvykusi iš vieno Žemaitijos miesto, šiais metais mirė dėl nėštumo metu smegenyse išsivysčiusio auglio. Dvi moterys mirė dėl prasidėjusių infekcinių komplikacijų: vienai tos komplikacijos išsivystė po nėštumo nutraukimo, kitai - po priešlaikinio gimdymo. Profesorė atkreipė dėmesį į tai, jog abi šios moterys buvo narkomanės. Kitos dvi KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos pacientės mirė dėl tromboembolijos (iš didžiųjų dubens venų pakilę kraujo krešuliai užkišo stambiąsias plaučių kraujagysles). Tokiais atvejais, anot profesorės, medikai dažniausiai niekuo negali padėti...
Ar įmanoma numatyti nėščiajai ar gimdyvei gresiančias gyvybei pavojingas komplikacijas? Anot profesorės Rūtos Nadišauskienės, kategoriškai to neigti negalima. Be to, kad panašių būsenų pavyktų išvengti, kad tokių komplikacijų pasitaikytų kuo rečiau, yra numatytos tam tikros profilaktinės priemonės. Tiesa, ne visada tos priemonės esti veiksmingos.
O ar įmanoma numatyti gresiančią emboliją vaisiaus vandenimis, kas, kaip manoma, nutiko ir Šakių rajono gyventojai? Remdamasi naujausia pasauline medicinine literatūra profesorė paaiškino, jog minėta komplikacija yra gana mįslinga - jos, deja, neįmanoma nei numatyti, nei išvengti. Ši komplikacija, anot profesorės, kol kas nėra pilnai išaiškinta. Ji suprantama taip: nėštumo metu išsiplėtusios kraujagyslės per gimdymą ar tuoj po gimdymo tarsi įtraukia vaisiaus vandenų su visomis priemaišomis, kurie ir išprovokuoja mirtiną pavojų gimdyvei: ji gali numirti arba dėl kvėpavimo funkcijos sutrikimo (ūmaus kardiorespiratorinio širdies ir kvėpavimo sistemos nepakankamumo), arba dėl nesustabdomo kraujavimo, išsivysčiusio sutrikus kraujo krešėjimui.
Pažymėtina tai, jog vienoms gimdyvėms embolija vaisiaus vandenimis gali nesukelti jokios reakcijos, o kitoms išsivysto vadinamoji anafilaktoidinė reakcija į vaisiaus vandenis, o to, deja, kol kas neįmanoma numatyti jokiais išankstiniais tyrimais. Tai, anot profesorės, nepriklauso nei nuo gimdymų skaičiaus, nei nuo nėščiosios ar vaisiaus per didelio svorio, nei nuo to, ar moteris gimdė pati, ar jai buvo atliktas Cezario pjūvis (embolija vaisiaus vandenimis gali išsivystyti ir atliekant Cezario pjūvio operaciją).
Nors ir gaila, išgyvenamumo rodikliai, prasidėjus embolijai vaisiaus vandenimis, yra labai žemi.
Vienų šaltinių duomenimis, nuo embolijos vaisiaus vandenimis miršta viena moteris iš 8 000 gimdančiųjų. Kiti šaltiniai skelbia, jog tokia mirtis ištinka tik kas 80 000-ąją gimdyvę.
