Knarkimas - ne liga, bet...
Teko girdėti ne vieną pagyvenusią moterį skundžiantis sutuoktinio yda - knarkimu. Ko tik vargšės moterėlės nedarančios - ir nosį "traktoriui" kelioms sekundėms užspaudžiančios, ir per nugarą kumščiuojančios, tačiau lovos kaimynas pučiąs taip, kad net sienos dreba. Anksčiau buvo manoma, jog knarkdamas žmogus giliau ir geriau išsimiega. Ar iš tikrųjų taip yra?
Pasak Kauno medicinos universiteto Imunologijos ir pulmonologijos klinikos gydytojo pulmonologo Skaidriaus Miliausko, knarkimas - gana didelė problema, daugiau ar mažiau paliečianti beveik 50 procentų vyrų ir apie trečdalį moterų. Knarkimą skatina alkoholis, kai kurie raminamieji (todėl nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju), nepakankama miego higiena (būtina priprasti tuo pačiu laiku eiti miegoti ir keltis). Tam turi įtakos ir paveldėjimas. Nustatyta, kad knarkimas dažniau vargina nutukusius vyresnio amžiaus žmones ir neretai būna susijęs su kokia nors liga, sveikatos sutrikimu.
Gydytojo pulmonologo tvirtinimu, žmonės knarkia dėl viršutinių kvėpavimo takų anatominių pokyčių nosyje, nosiaryklėje ir kituose vidaus organuose iki balso plyšio. Dieną aktyviai dirba ryklės plečiamieji raumenys, todėl, tokiam žmogui kvėpuojant, knarkimo nesigirdi, o naktį, minėtų raumenų veiklai susilpnėjus, padėtis pasikeičia.
Knarkiantys žmonės dieną jaučiasi pavargę, mieguisti, nes nėra pakankamai pailsėję. Tokiems sunkiau susikaupti, įsitraukti į darbą, jie dažnai skundžiasi galvos skausmais. Kartais tokia būsena gali kelti pavojų ne tik nepailsėjusiojo sveikatai, bet ir aplinkiniams (pavyzdžiui, vairuotojas gali prie vairo užsnūsti ir sukelti avariją).
Gydytojas pulmonologas knarkimą skirto į keturias vieno proceso fazes. Pats knarkimas, jei žmogui nepasireiškia kitokių sveikatos sutrikimų, gydytojo teigimu, nėra liga - tik diskomfortas miegančiajam greta knarkaliaus. Yra nemažai žmonių, kurie knarkia tik miegodami ant nugaros. Vadinasi, pakanka tokiems ant naktinių marškinių ar pižamos nugaros prisiūti kišenę ir įdėti į ją teniso kamuoliuką - ir problema išspręsta. Tai pirmoji knarkimo fazė. Esant antrajai, žmogus knarkia gulėdamas bet kokioje padėtyje - tiek ant nugaros, tiek ant šono ar pilvo. Tuomet problemų daugiau. Tokiam žmogui reikalinga medicininė pagalba - jis tiriamas, ieškoma knarkimo priežasčių, mažinamas gomurio liežuvėlio paburkimas. Kai žmogus knarkia tik gulėdamas ant nugaros ir beknarkiant jam trumpam sustoja kvėpavimas, tokią būseną gydytojas pulmonologas įvardija kaip trečiąją knarkimo proceso fazę. Na, o jei knarkiate gulėdamas bet kurioje padėtyje ir tuo laiku sutrinka kvėpavimas - jums bus diagnozuota ketvirtoji, pati sunkiausia fazė.
Kvėpavimo sutrikimai knarkimo metu vadinami miego apnėjos sindromu. Jam pasireiškus, tam tikrą laiką (nuo kelių sekundžių iki kelių minučių) žmogus gali nustoti kvėpuoti. Kraujyje iškart pradeda trūkti deguonies, gali sutrikti smegenų ir širdies darbas. Taip atsitikus žmogus dažnai prabunda iš miego, nes, kompensuodamas deguonies stygių organizme, orą įkvepia net su riksmu. Dažnas prabudimas naktį, pasireiškus miego apnėjos sindromui, reiškia, kad žmogus dieną jausis mieguistas, nuvargęs, bus mažiau darbingas, prastos nuotaikos, nervingas.
Kuo knarkiantiesiems galima padėti? Pasak gydytojo pulmonologo, pati efektyviausia ir nieko nekainuojanti knarkimo šalinimo priemonė - ligonio svorio sumažinimas, dietos laikymasis (mat daugiausia tai - nutukusiųjų problema). Taip pat patariama atsisakyti alkoholio (ar bent riboti jo kiekį).
Jei žmogaus kvėpavimas naktį nutrūksta daugiau nei 30 kartų per valandą, gydytojai tokiems ligoniams siūlo įsigyti specialius didelio slėgio aparatus. Šie nedideli aparatėliai prieš miegą užsidedami ant nosies ir, gydytojui parinkus reikiamą slėgį, pūsdami į nosį orą praplečia kvėpavimo takus ir neleidžia kvėpavimui nutrūkti.
Tokie aparatėliai turi būti reguliariai naudojami kiekvieną naktį - antraip žmogus vėl pradės knarkti, o jo kvėpavimas vėl pradės trikti.
Tiesa, tokie aparatai yra gana brangūs, o Ligonių kasos jų kainos kol kas nekompensuoja.
Kai kuriose užsienio šalyse knarkimui pašalinti ir kvėpavimo kokybei pagerinti yra naudojami specialūs nakčiai į burną įsidedami korekciniai aparatai. Lietuvos vaistinėse jų taip pat yra, tačiau gydytojas pulmonologas šiais aparatais žavėtis nepataria, mat norimo efekto esą galima tikėtis tik tada, kai tokį aparatą konkrečiam ligoniui pagamina ir pritaiko stomatologas-ortodontas.
Jei knarkiama dėl defektų kvėpavimo takuose (pavyzdžiui, dėl iškrypusios nosies, per didelio gomurio liežuvėlio), defektas gali būti pašalinamas operaciniu būdu.
Ar būna knarkiančių vaikų? Pasak gydytojo pulmonologo, knarkiančių vaikų nėra daug. Vaikai dažniausiai knarkia dėl LOR susirgimų: padidėjusių tonzilių, nosyje esančių adenoidų, iškrypusios nosies pertvaros ir kt. Jei vargina ne tik knarkimas, bet ir apsunkintas kvėpavimas, jei vaikas dažnai serga tonzilių uždegimu, irgi patariama operuotis.
