Rimantas VENCLOVAS
Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas Aurelijus Kazlauskas (33 m.), gyvenantis Pakruojo rajono Noreikiškių kaime, neliko abejingas bene už poros kilometrų nuo namų, gretimame Šiliškių kaime, išvydęs kylant dūmus ir išgirdęs sproginėjant šiferį. Jau dešimtmetį besidarbuojantis ugniagesiu vyras iškart suprato, kokia nelaimė vyksta kaimynystėje. Pirmiausia pareigūnas paskambino savo kolegoms ugniagesiams, o pranešęs apie nelaimę, sėdo į nuosavą automobilį ir nuskubėjo į nelaimės vietą. Kartu vežėsi ir savo 4 metų dukrelę, kadangi neturėjo su kuo jos palikti. "Akistatai" Aurelijus Kazlauskas pasakojo:
- Jau artėdamas prie gaisravietės pamačiau, kad liepsnos apimtas visas medinio namo stogas, perdengimas. Artėdamas prie liepsnojančio namo, sutikau dviračiu skubančią į degantį namą moterį. Spėjau jos paklausti, ar yra namie vaikų. "Keturi vaikai", - atsakė moteris. Palikęs mašiną atokiau nuo liepsnose skęstančio pastato, vos ne vienu metu su moteriške įpuoliau į vidų. Išgirdę už vienų durų vaikų šauksmą, kartu su motina įpuolėme į kambarį, kuris buvo užtvindytas dūmais, o ant lubų jau matėsi ugnies liežuviai. Ar pats spėjau pagriebti du mažylius, ar pati motina juos pastūmė man, net nesupratau, tik vieną paspaudžiau po viena pažastimi, kitą - po kita ir išpuoliau į lauką. Pasodinau mažylius tiesiog lauke, ant šviežiai apsnigtos žemės. Pasiteiravau, kur dar gali būti kiti vaikai, tačiau į namą jau nebegalėjau įeiti. Tuokart atvyko ir kolegos ugniagesiai, pradėjo gesinti ugnį toje pusėje, kur motina nurodė, jog gali būti dar du jos mažyliai. Visa laimė, kad dar du mažieji pasirodė grįžtantys į namus iš gretimo vienkiemio. Vaikučius, matyt, sudomino su sirenomis atūžę gaisrinės automobiliai.
Išgelbėtus vaikučius, kurių vienam tik gruodžio mėnesį sukaks metukai, o kitas dar neturintis nė 2 metų, Aurelijus Kazlauskas įsodino į savo automobilį, užvedė variklį, kad mažyliai sušiltų. Suodini kaip kipšiukai, jiedu net išgąsdino Aurelijaus dukrelę, kuri pradėjo verkti išvydus išgelbėtuosius. Iškvietęs greitąją, gelbėtojas, mažylius ir jų mamą perdavė jų globon. Laimei, mažieji net nebuvo apsinuodiję, tik murzini ir išsigandę.
Nuo gaisro nukentėjusi Juozo Balčiūno (31 m.) gausi šeima šiuo metu su pametinukais sūnumis Mariumi, Romu, Juozu ir Jonu glaudžiasi pas seserį, gyvenančią prie pat Pakruojo. Šeima neteko ne tik viso užgyvento turto, bet ir jau bene 4 metus iš Šiliškių kaimo gyventojos Adolfinos Rutkauskienės nuomoto namelio. Pats šeimos galva J. Balčiūnas nusiteikęs draugiškai spręsti su savininke bei jos vaikais, kaip reikės suremontuoti ar išpirkti sudegusį namelį. Šiai gausiai šeimai be galo reikalinga gerų žmonių parama ir pagalba. Gal atsiras galinčių pagelbėti tokią sunkią valandą?
Beje, Juozas pasakojo, jog naktį po gaisro liko nakvoti ūkiniame pastate prie sudegusio namo - saugoti to, kas išliko. Ir neapsiriko. Sulaukė nekviestų svečių - metalo surinkėjų, kurie apie 3 valandą atsliūkino į gaisravietę. Atsinešę kūjį bandė suploti čia pat rastus aliumininius indus, apdegusias namo skardas ir išsigabenti į metalo supirkimo punktą. Teko įsikišti Juozui į metalo vagių grobio dalybas - nepavyko jiems lengvai apvogti.
Dėl gaisro priežasčių ir pats tėvas neabejoja, kad tai, ko gero, jo 4 ir 5 metų atžalų darbas. Pažaidė su degtukais likę vieni namuose, o po to uždarę duris, palikę broliukus namie "šildytis", patys išdrožė pas kaimyną gretimame vienkiemyje. Šios sodybos šeimininkas priglaudė vaikus, bet ką šie kalbėję apie dūmus, ugnį, nesupratęs. Vaikai iš gretimos sodybos dažnai atbėgdavę pas jį, o į jų krykštavimus apie dūmus jis nekreipęs dėmesio.
Tos pačios gaisro priežasties laikosi ir Pakruojo ugniagesiai. O pats Juozas Balčiūnas nenori bausti mažųjų padegėjų - juk visai maži. Ir net tokiu sunkiu metu sugeba pajuokauti: "Gal vaikams per genus persiduoda?.. Pats puikiai prisimenu, kaip būdamas panašaus amžiaus, su seserimi bandžiau padegti šiaudų stirtą prie daržinės. Po to naktipuodžiais nešėme vandenį ir vos užgesinome". Paties vaikučiai - irgi ne mažesni išdaigininkai.
