Valdas KVEDARAS
Praėjus beveik penkiasdešimčiai parų, šalies ekspertai dar nedavė oficialaus atsakymo, kad praėjusių metų lapkričio 25 dieną Panevėžio rajone, netoli Krekenavos, rasti trijų žmonių be galvų palaikai yra tikrai 2000 metų liepą dingusių mažeikiškių - buvusio "Mažeikių naftos" generalinio direktoriaus Gedimino Kiesaus, jo sūnaus Valdo bei asmeninio vairuotojo Alfonso Galmino. Pirmadienį, likus keliolikai minučių iki pietų pertraukos, vienas iš bylą tiriančių Generalinės prokuratūros pareigūnų iš Vilniaus morgo pasiėmė čia saugomų trijų palaikų mėginius, iš kurių Policijos departamento Kriminalinių ekspertizių centre bus bandoma nustatyti nužudytųjų asmenybes pagal DNR. Nors neoficialiai teigiama, jog jau nustatyta A. Galmino asmenybė, "Akistatos" žiniomis, palaikų identifikavimas dėl įvairių priežasčių nepateisinamai užvilkintas ir net galvojama kreiptis pagalbos į užsienio ekspertus.
Smurto žymių nerasta
2001 metų lapkričio 25-ąją iškasti, manoma, dingusių mažeikiškių palaikai be galvų buvo atgabenti į Vilnių, Teismo medicinos instituto (TMI) morgą. Praėjus dviem paroms vienas iš mažeikiškių dingimo bylą tiriančių Generalinės prokuratūros pareigūnų, prokuroras Redas Savickas, pasirašė nutarimą skirti teismo medicininę ekspertizę rastų lavonų asmenybėms, mirties priežastims nustatyti ir tai įpareigojo atlikti TMI specialistus. Tarp penkiolikos prokuroro ekspertams užduotų klausimų buvo prašoma ne tik nustatyti lavonų biologinį amžių, ūgį, lytį, bet ir atsakyti į kardinaliausią klausimą: "Ar tyrimui pateikti lavonai yra G. Kiesaus, V. Kiesaus, A. Galmino?"
Kadangi TMI negali pasigirti šiuolaikine technika, atlikti DNR tyrimus, pagal kurių rezultatus būtų galima neabejojant išaiškinti nužudytųjų asmenybes, buvo prašoma Kriminalinių ekspertizių centro ekspertų.
Kaip "Akistatai" sakė TMI direktoriaus pavaduotojas ekspertizių reikalams Jonas Paliulis, palaikus tyrė trys instituto ekspertai - kiekvienas po vieną.
- Manau, jog nebuvo tikslo sudaryti specialios ekspertų komisijos - ar tai būtų Kiesai, ar kiti nužudytieji, mums jokio skirtumo, visus tiriame vienodai, - sakė J. Paliulis.
"Akistatos" šaltinių duomenimis, palaikai į morgą buvo atvežti vadinamosios suvarškėjimo stadijos. Palaikus, šiek tiek daugiau kaip metus išgulėjusius žemėje, ekspertams pavyko apžiūrėti pakankamai gerai. Tų pačių šaltinių teigimu, nerasta jokių žymių, kad aukos prieš egzekuciją būtų kankintos, taip pat nerasta savigynai būdingų sužalojimų. Į prokuroro klausimą, ar yra lavono kūne šautinių sužalojimų, ekspertai taip pat atsakė neigiamai. Atliekant histologinius tyrimus neaptikta nei psichotropinių, nei narkotinių medžiagų likučių, nors kai kurie "Akistatą" konsultavę specialistai šį faktą sieja su ilgu laiko tarpu, per kurį cheminės medžiagos galėjusios suirti.
Bylą tiriantys pareigūnai teigia turintys duomenų, jog visos trys aukos buvo nužudytos šūviais į galvą, o šios atskirtos nuo kūno, kad ekspertai negalėtų nustatyti ne tik rastų lavonų tapatybės, bet ir mirties priežasčių. Mat, ekspertų teigimu, jei aukos buvo nunuodytos, kad ir menkų nuodų likučių paprastai lieka smegenyse. TMI direktoriaus pavaduotojas J. Paliulis "Akistatai" taip pat prisipažino, jog nepavyko nustatyti, kokiu būdu galvos buvo atskirtos nuo aukų kūnų - nukirstos ar nupjautos.
Tyla ir abejonės
Nors Generalinės prokuratūros pareigūnai neabejoja, jog praėjusių metų lapkričio pabaigoje rasti lavonai be galvų yra būtent trijų dingusių mažeikiškių, tačiau sutinka, jog "vien parodymų prie bylos neprisegsi" ir tapatybę turi įrodyti ekspertai. Tačiau jiems tai padaryti šiandien sekasi sunkiai.
Šiandien neoficialiai teigiama (mat raštiškos išvados nėra gavusi Generalinė prokuratūra), jog Kriminalinių ekspertizių centre pagal DNR tyrimus nustatyta A. Galmino lavono tapatybė. Su "Akistata" kalbėjęs šio centro vadovas V. Drobnys sakė šia tema negalintis kalbėti, taip pat nepanoro atsakyti, dėl kokios priežasties visų trijų palaikų mėginiai - kaulai - iš morgo grąžinti ekspertams.
- Paklauskite ko nors lengviau. Kita tema galite klausinėti, tik ne Kiesų, - siūlėsi V. Drobnys, nepanoręs net atskleisti priežasties, kodėl veik po penkiasdešimt parų taip ir nenustatytos nužudytųjų asmenybės.
"Akistatos" žurnalistą konsultavę nenorėję būti viešai įvardyti teismo medicinos ekspertai teigė abejoją, jog iš rastų palaikų mėginių būtų galima šimtu procentų patvirtinti arba paneigti spėjamų aukų tapatybę. Mat lavonai yra ilgai išgulėję žemėje, prasidėjęs puvimo procesas, kuris sunaikina arba gerokai paveikia pagrindinį šaltinį DNR tyrimams - ląstelės branduolį.
- Neatmetama galimybė, jog kriminalistai ne kartą iš paimtų mėginių atliko DNR tyrimus, tačiau nepavyko ir jie bandė dar ne kartą, - "Akistatai" sakė teismo medicinos ekspertas, prisipažinęs per netrumpą savo praktiką nepamenąs atvejo, jog būtų pavykę išskirti DNR iš apirusio audinio.
Neaišku, ar nesėkmių kamuojami, ar paprasčiausiai suabejoję savo kvalifikacija, ekspertai kriminalistai turėtus mėginius praėjusią savaitę grąžino į TMI morgą. Morgo specialistų buvo prašoma vieno - juos paruošti tolimesniems tyrimams. Nors ir keista, tačiau tai būta tik kelių valandų darbo - net ir nekvalifikuotas ekspertas sugebėtų tiriamų aukų kaulus nuskusti taip, kad jie liktų be jokio audinio.
Taigi ekspertams liko paskutinė viltis - aukas bandyti identifikuoti pagal DNR, kuri galbūt bus nustatyta iš kaulamilčių. Tačiau tas pats "Akistatą" konsultavęs teismo medicinos ekspertas sakė abejojąs, ar tai pavyks:
- Tai gali būti atsitiktinumas, nes nei reikiamos įrangos, nei didelio patyrimo šiai ekspertizei neturima.
Pašnekovo teigimu, neatmestina versija, jog mėginius reikės siųsti į Angliją, kurios ekspertai turi bene didžiausią šioje srityje patyrimą.
Pripažinęs, jog šiandien stringama atliekant palaikų identifikavimą, vienas iš bylą tiriančių pareigūnų prokuroras R. Savickas "Akistatai" teigė, jog mūsų šalies ekspertams pakėlus rankas, pagalbos tikrai teks kreiptis į užsienį.
- Nebūtinai tai gali būti Anglija - Baltarusijoje, Lenkijoje DNR ekspertizės iš kaulų atliekamos sėkmingai, - sakė pareigūnas.
Kaip bus iš tikrųjų, ar pavyks mūsų ekspertams iš kaulamilčių išskirti DNR, turėtų paaiškėti tik kitos savaitės pabaigoje, mat tokiai ekspertizei atlikti būtina mažiausiai vienuolikos dvylikos dienų. Beje, neatmetama versija, jog nesėkmės atveju gali būti griebtasi kito paskutinio šiaudo - prašoma Vilniaus Santariškių klinikų Žmogaus genetikos centro specialistų pagalbos.
Ekspertizė - antraeilis įrodymas?
Kaip jau minėta, Generalinė prokuratūra TMI ekspertams suformulavo penkiolika klausimų, į kuriuos privalu atsakyti teigiamai ar neigiamai.
- Aš to rašto neturiu ir nieko komentuoti negaliu, - akistatai sakė TMI direktoriaus pavaduotojas ekspertizių klausimais J. Paliulis, paprašytas pasakyti, į kokią dalį klausimų šiandien atsakyta. Tačiau jis prisipažino, jog dar nežinomas vienas iš pagrindinių prokuratūros nutarime akcentuotų klausimų - koks lavonų biologinis amžius, ūgis.
- Kam viso to reikia? - klausė J. Paliulis. - Jei bus nustatyta palaikų tapatybė pagal DNR, mūsų tyrimas jokios reikšmės neturės", - teisinosi paklaustas, kodėl ligi šiol neatiduoti mėginiai biologiniam amžiui ir ūgiui nustatyti.
Tiesa, pašnekovas patikino, jog šiai ekspertizei daug laiko nereikės - girdi, ūgį, kad ir be galvos, galima nustatyti išmatavus stuburą.
J. Paliulis teigė nežinąs, kada institute bus baigta palaikų ekspertizė ir surašytas galutinis aktas.
- Viskas, kas buvo reikalinga, prokuratūrai žinoma, ji bylą gali tirti ir be mūsų pagalbos. Mūsų išvados nėra reikalingos, nes prokuratūra apie šį nusikaltimą jau seniai žinojo, o mūsų tyrimas gali tik papildyti jų turimus įrodymus, - netikėtai pokalbio pabaigoje reziumavo instituto direktoriaus pavaduotojas.
Paslaptis ir tyla turi priežastis
Ne vien tirdami trijų mažeikiškių dingimo bylą pareigūnai stengiasi paviešinti kuo mažiau informacijos, įsitikinę, jog tai pakenks bylos tyrimui ir gali būti geru ramsčiu kaltinamiesiems bei jų advokatams. Šia nerašyta taisykle įsitikinta ir Panevėžio rajone atkasus trijulės palaikus.
Pasak Generalinės prokuratūros pareigūnų, palaikų buvimo vieta jiems buvo žinoma jau senokai. Tačiau norint sėkmingai baigti bylą, buvo būtina ne vien juos atkasti, bet ir surinkti pakankamai įkalčių prieš įtariamuosius. Su "Akistata" kalbėjęs prokuratūros pareigūnas pasakojo, jog palaikus buvo planuojama iškasti praėjusių metų lapkričio 28 dieną.
- Tuo metu tyrimas sparčiai yrėsi priekin, planavome paskutinius operatyvinius veiksmus, kurie būtų kulminavę įrodymų rinkimą. Tačiau paskutinę savaitės darbo dieną, jau darbui baigiantis, skambina iš Policijos departamento - ar žinote, jog jūsų paslaptis jau tapo vieša? Nieko kito neliko, tik kelioms paroms planuotą darbą nuveikti perdien ir važiuoti jau žiniasklaidos "iškastų" mažeikiškių lavonų, - sakė prokuratūros atstovas.
Pašnekovas šaipėsi ir iš tomis dienomis sukelto ažiotažo, neva palaikus atkasinėję pareigūnai surinko ne visus aukų kaulus, ir retoriškai klausė:
- Jei rimtai pažiūrėtume į šiuos priekaištus, gal mums vertėjo pasiimti ir duobėje rastą karvės kaukolę?
"Akistatos" šaltinių teigimu, prokuratūros pareigūnams žinoma, maždaug kurioje vietoje yra užkastos ir visų trijų aukų galvos. Jas surasti bus bandoma pavasarį nutirpus sniegui, nes kapavietė, teigiama, yra atvirame lauke, kuriame nėra jokio orientacinio daikto.
