Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Palemone su mama bei 12 metų sesute Kristina gyvenančiam Aivarui Šiškauskui rugpjūčio viduryje sukaks treji metukai. Šis dar visai mažas, tačiau labai guvus, linksmas ir drąsiai bendraujantis berniukas maždaug prieš pusmetį vos nežuvo nuo savo tėvo rankos. Alkoholio, pykčio bei nesuprantamo pavydo apimtas praeityje du kartus teistas Valdas Vaičiukynas (36 m.) vos nepasmaugė savo ir sugyventinės Loretos Šiškauskienės (32 m.) sūnaus. Kauno apygardos teismas neseniai išnagrinėjo V. Vaičiukynui iškeltą baudžiamąją bylą. Vyro kaltė įrodyta. Vis dėlto teismas paskyrė gana švelnią bausmę - vyriškis nuteistas kalėti pusantrų metų. Kadangi iškart po įvykio V. Vaičiukynas buvo suimtas, pataisos namuose jam beliko praleisti maždaug metus.
Maloni pažintis
L. Šiškauskienė su V. Vaičiukynu susipažino daugiau nei prieš ketverius metus per savo brolį, gyvenantį su Valdo seserimi. Tuo metu jauna moteris buvo išsiskyrusi (buvęs sutuoktinis vėliau žuvo po traukiniu), viena augino dukrą, todėl pažintis su jos brolio šeimai artimu žmogumi buvo gana maloni. Iš pradžių Valdas nebuvo panašus į blogą žmogų. Nors Loreta žinojo, jog jis buvo ką tik grįžęs iš kolonijos, tačiau nemanė, jog negalima pasitikėti nė vienu kaliniu. Nusprendus gyventi kartu, Valdas savo negausią mantą persikėlė į Loretos motinai priklausiusį bendrabučio tipo kambarėlį viename gana apleistame Palemono daugiabutyje. Iš pradžių viskas klostėsi normaliai. Valdas ieškodavo atsitiktinių darbų, nes oficialiai įsidarbinti jam nepavyko, tačiau pinigų beveik neparnešdavo - Loreta viena savo išgalėmis buvo priversta išlaikyti šeimą (netrukus ji padidėjo dar vienu nariu - gimė sūnus, kurio tėvas - V. Vaičiukynas).
Visagalis pavyduolis
Prieš dvejus metus mirus kartu gyvenusiai L. Šiškauskienės motinai, sugyventinis iškart pasikeitė, tarsi pasijuto visagaliu šio nedidelio buto šeimininku ir perėmė į savo rankas visą valdžią. Dėl to tarp jo ir Loretos prasidėjo barniai, nesutarimai, konfliktai. Dabar L. Šiškauskienė negalėtų prisiminti, kada pirmą kartą Valdas prieš ją pakėlė ranką, tačiau kuo toliau, tuo dažniau tokie išpuoliai ėmė kartotis, vyriškis nevengė stikliuko. Moteris tikino, jog jai ir vaikams teko išgyventi ne vieną siaubingą košmarą, kai į juos sugyventinis paleisdavo peilį ar kirvį, kai grasindavo visus išžudyti. Beje, jis ne kartą garsiai kalbėdavo, jog išeis (reikia suprasti - savo noru pasitrauks iš gyvenimo) ir išsives sūnų... Dėl to Loreta slėpdavo nuo sugyventinio ne tik jo sūnų, bet ir savo dukrą (išveždavo pas seserį, kuriam laikui palikdavo pas gimines kaime).
Atsakymo į klausimą, dėl ko taip pasikeitė V. Vaičiukyno elgesys, Loreta nežinojo. Ji mano, jog Valdo agresiją išprovokuodavo alkoholis, liguistas pavydas. Namuose neradęs Loretos iškart Valdas įsiusdavo, nes įtarinėjo, kad ji neištikima.
Visą praėjusią vasarą Loreta savo vaikus buvo apgyvendinusi kaime. Deja, atėjo ruduo, dukrą reikėjo leisti į mokyklą, tad ją ir sūnų parsivežė į Kauną. Būtent rugsėjį V. Vaičiukyno išpuoliai dar labiau sustiprėjo. Moteris ne kartą prašė Valdą išeiti, duoti jai ir vaikams ramybę... Šis niekur nesitraukė - galbūt todėl, kad ir neturėjo savos pastogės, nes po tėvų mirties prarado teises į jų būstą. Nerasdama kitos išeities, moteris buvo priversta kreiptis į Petrašiūnų nuovadą. Pareigūnai išklausydavo skundus, atvykę išsiveždavo triukšmadarį, tačiau po kelių valandų jis grįždavo į sugyventinės namus, imdavo daužyti bei laužyti duris, kol būdavo įleidžiamas vidun, ir iš naujo pradėdavo smurtauti, grasinti... Loreta tikino, jog kartais per vieną dieną tekdavo net kelis kartus taisyti išlaužtas spynas - durims iki šiol reikalingas remontas... L. Šiškauskienė iš sugyventinio patyrė daug smurto - buvo ne kartą smaugta, spardyta, galva daužyta į sieną... Tai prisiminus moterį net ir dabar apima siaubas.
Iš kelnių išsitraukė diržą...
Tragedija vos nesibaigęs įvykis užfiksuotas pernykščio gruodžio 4-osios vakarą. Loreta pasakojo, jog tądien, apie 17 valandą, dvejų metukų Aivarą palikusi pasaugoti dukrai Kristinai, ji išėjo apsipirkti. Parduotuvėje užtrukusi apie valandą, neskubėdama ėjo namo. Vos pasiekusi bendrabutį pamatė sugyventinį išsivedančius policijos pareigūnus. Valdas puolė savo moterį, tačiau policininkai jį sulaikė ir išsivežė. Netrukus iš dukros bei kaimynų Zelenkovų Loreta išgirdo kraupią istoriją. Pasirodo, vos grįžęs namo V. Vaičiukynas pasigedo sugyventinės. Nors jos dukra Kristina aiškino, jog mama išėjo į parduotuvę, tačiau, kaip teisme prisipažins pats, išėjo jos ieškoti. Neradęs susinervino ir nusipirkęs butelį degtinės grįžo namo. Išgėrė porą taurelių vėl ėmė klausinėti Kristiną, kodėl negrįžta jos motina. Atsakymas, kad mama - parduotuvėje, V. Vaičiukyno nepatenkino. Tuomet jis itin susinervinęs, iš kelnių išsitraukęs diržą ir, užnėręs savo sūnui Aivarui ant kaklo, grasino pasmaugsiąs, jeigu Kristina nepasakysianti, kur iš tiesų yra jos motina (Valdas tikino girdėjęs gandus, kad sugyventinė įsėdo į automobilį ir kažkur išvažiavo.). Kuomet už diržo berniuką pakėlė nuo žemės, sesutė klykdama išbėgo pas kaimynus šauktis pagalbos. Atskubėjęs gretimame kambaryje gyvenantis T. Zelenkovas Aivarą jau rado nuleistą ant žemės. Kaimynui pavyko kiek apraminti įsisiautėjusį V. Vaičiukyną. Paėmęs vaikus ir išsivedęs į savo kambarį, T. Zelenkovas iškvietė policiją. Tuo metu maištautojas bandė susižaloti peiliu...
Teisme V. Vaičiukynas tikino jokiu būdu nenorėjęs nužudyti savo sūnaus - tiktai bandęs pagąsdinti podukrą, kad ši pasakytų, kur išėjo jos motina.
Ir dabar paklaustas, kur yra tėvelis, mažasis Aivaras aiškiai atsako, kad jį išsivežė policija. Esą dėl to, kad tėtis bandė jį pasmaugti. L. Šiškauskienė tikina, jog niekad nėra mokiusi sūnaus taip kalbėti - mažametis pats suvokė, ką jam bandė padaryti tėvas....
Nuo to laiko, kuomet V. Vaičiukynas buvo sulaikytas, o vėliau suimtas ir įkalintas, Loreta su juo nepalaiko jokių ryšių. Moteris tikina daugiau nenorinti su tokiu žmogumi gyventi ir su didžiule baime žvelgia į ateitį...
