Sigitas Stasaitis
"Mūsų kaime - penkios trobos ir šeši lavonai. Čia kas antras "latras", alkoholikas, savižudis, - su tokiais žodžiais į mažučius, prie pat Pagėgių esančius Gudus atvykusį žurnalistą pasitiko kaimiečiai.
Šiomis dienomis kaime apverkiamas granata susisprogdinęs Sergejus Marčiukovas, nors kaimiečiai dar neatsigavę po kitų jų kaimą persekiojančių tragedijų. Brolis brolį užkapojo kirviu, po traukinio ratais metėsi kitas kaimynas, pervažoje žuvo ir du nuotykių ieškoję nepilnamečiai.
Prieš 10 metų beveik visą penkių sodybų Draučių kaimą - 8 žmones - iššaudė išprotėjęs atsiskyrėlis medžiotojas. Penkių sodybų Gudų kaimą tyliai šienauja svaigalai, neviltis bei nelaimės.
Paslaptingas sprogimas temstant
Sprogimas Gudų kaimo geležinkelio stotyje nugriaudėjo temstant, apie aštuntą valandą vakaro.
"Trenkė galingai, net langai sudrebėjo, - "Akistatai" pasakojo vietinis Edmundas. - Išpuolėme laukan apsidairyti, ar tik pervažoje vėl nenutiko nauja nelaimė."
Apie Gudų kaimo nelaimes bei tragediją pervažoje dar pakalbėsime, o kol kas išsiaiškinkime dėl sprogimo.
Kad ir kiek išpuolę laukan gudiškiai dairėsi, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. Sunerimo ir vyresnieji Eitmonai, gyvenantys senosios, dar vokiečių laikais statytos kaimo geležinkelio stoties pastate. Eitmonams būnant kambaryje taip driokstelėjo, kad net sienos sudrebėjo. Senoji Eitmonienė beveik nevaikšto, todėl apsidairyti laukan išėjo tik jos vyras. Tačiau ir jis nieko įtartino neaptiko. Pensininkas nutarė pasiteirauti, gal antrajame aukšte butą besiremontuojantis žentas Sergejus daugiau ką pastebėjo, todėl pabeldė į jo duris. Tačiau žentas neatsiliepė, ir nusiraminęs senolis parkulniavo namo.
Tą vakarą nieko įtartino daugiau nenutiko, todėl nusiraminęs kaimas sugulė.
Geležinkelietį nužudė granata
Kitą rytą, pirmadienį apie aštuntą, S. Marčiukovo buto antrajame aukšte duris jau klibino jo svainis. Mat S. Marčiukovas su svainiu dirbo geležinkelio bėgių prižiūrėtojais - abu kasdien apeidavo apie 10 kilometrų bėgių nuo Pagėgių iki pat Genių. Dirbo gerai - giminaičių prižiūrimą geležinkelio ruožą vadovybė ne kartą rodė pavyzdžiu kitiems.
Nesulaukęs niekad į darbą nevėlavusio Sergejaus, svainis atsargiai pravėrė jo buto duris. Pašauktas vardu giminaitis neatsiliepė, todėl svainis užlipo laiptais į antrąjį aukštą. Nuo to, ką vyras pamatė, jam pakirto kojas - beveik baigtą suremontuoti butą buvo suniokojęs galingas sprogimas - viskas aplinkui suvarpyta skeveldrų. Bet kraupiausia, jog kambario viduryje kraujo klane gulėjo nebegyvas S. Marčiukovas.
Iškviesti policijos pareigūnai paprašė atvykti ir išminuotojų. Šie, neaptikę daugiau sprogmenų, nustatė, kad S. Marčiukovas žuvo sprogus granatai. Apžiūrėję nelaimės vietą bei kūną, pareigūnai netrukus pareiškė neabejoją, jog kaimietis susisprogdino tyčia pats.
Prisiminė lemtingus žodžius
Prieš mirtį Sergejus svaiginosi medicininiu eteriu - panemunės kraštuose tai ne naujiena. Šalia lavono rasti net 5 tušti šio migdančio ir svaiginančio skysčio buteliukai su lenkiškomis etiketėmis.
Nežinia kur - dabar jau nebepasakys - Sergejus susirado kovinę granatą. Akivaizdu, kad prieš nutraukdamas jos žiedą Sergejus norėjo karste atrodyti gražiai, nesužalotu veidu. Jis apsivilko brezentinius suvirintojo drabužius, galvą įkišo į medinę dėžę su skyle kaklui. Atsigulęs ant grindų S. Marčiukovas nutraukė granatos žiedą ir pats ant jos užvirto. Apskaičiavo teisingai - nors skeveldros nutraukė žiedą laikiusią plaštaką, bet veidas iš tikro liko sveikas.
Gal visgi pareigūnai klysta, gal eterį gėrė visai ne Sergejus, gal visai ne jis nutraukė granatos žiedą?
"Jei taps per sunku gyventi, mirčiai rinksiuosi ne kilpą ar traukinį, o granatą", - tokius Sergejaus žodžius prisiminė žuvusiojo artimieji.
Tik gudiškiai tikina nepastebėję, jog S. Marčiukovas būtų sirgęs depresija ar kalbėjęs apie savižudybę. Pasak vietinio Edmundo, Sergejus išgerdavo kontrabandinio eterio, atvežamo iš už kelių kilometrų esančios Kaliningrado srities.
Neištvėrė nelaimingi gyvenimo?
"Žmona Raimonda jį privedė", - skubotas išvadas daro kaimynai, pertraukdami vienas kitą pradėję pasakoti, kaip rėksminga žmona neva engusi ramaus būdo sutuoktinį. - Kaime kaip anekdotas sklando įvykis, kai mašiną remontavęs Sergejus paprašė užkąsti. Žmona jam sviestu užtepė duonos, o pati atsisėdusi kimšo vištos kulšį."
Pirmoji S. Marčiukovo santuoka nepasisekė - su pirmąja žmona pagyvenęs porą metų ir susilaukęs dviejų vaikų, Sergejus išsiskyrė. Prieš du dešimtmečius jis vedė irgi išsiskyrusią Raimondą, su kuria Guduose augino 5 vaikus. Vyriausia dukra nepražus, jai jau 19, bet jaunėlis dar tik eina į pirmą klasę.
"Kaip aš vaikus užauginsiu, - telefonu iš tėvų sužinojusi apie nelaimę ašarojo Raimonda. - Stengėmės išgyventi, aš tris mėnesius uždarbiavau Anglijoje, dabar tikėjausi darbo Vilkyškių pieninėje."
"Raimondai iš tikro bus sunku, nes vaikus daugiau augino Sergejus, ne motina, - tikina gudiškiai.
Ketino dar ilgai gyventi
Pasak žmonių, būtent Sergejus vaikus vedžiodavosi po Pagėgius, su savo mašina vežiodavo į mokyklą. Raimonda labiau linkusi keliauti toli viena. Šią vasarą moteriškė staiga susiruošusi išpūtė į Angliją, kur, tikina, dirbusi. Vaikai, žinoma, liko vienam S. Marčiukovui.
Kantrusis nuolankusis Sergejus ne tik prižiūrėjo mažuosius, bet ir ėjo į darbą, remontavo butą virš uošvių, į kurį ketino su šeima atsikelti prieš šalnas.
Ketino gyventi dar daug metų - kambariuose Sergėjus sudėjo plastikinius langus, gražiai išdekoravo sienas. Kitais metais vyras būtų šventęs 50 metų jubiliejų...
"Tai mūsų kaimo prakeiksmas. Guduose - penkios trobos ir šeši lavonai. Apstojo nelaimės ir nesibaigia, - dūsavo kaimiečiai. - Neseniai pas mus brolis brolį kirviu užkapojo, pernai pervažoje žuvo du jaunuoliai, o prieš kelerius metus vienas vyras padegė namus ir puolė po traukiniu.
Brolis brolį - kirviu
Gudai dar neatsitokėję nuo tragedijos, įvykusios šią vasarą. Viename kaimo name gyveno senyva motina su dviem sūnumis: Vytautu Modestu (33 m.) bei Dainium Vaičiuliais (36 m.).
Vieną vasaros rytą pastarasis rastas kirviu suknežinta galva. Likęs gyvas brolis atvykusius pareigūnus mėgino vedžioti už nosies - prisistatė svetimu vardu, apsimetė nieko nežinąs. Tačiau netrukus nustatyta, jog prisigėrę broliai susikivirčijo. Kai vyresnysis užknarkė, įsiutęs jaunesnysis nedovanojo, čiupo kirvį ir... Kaime kalbama, jog pati brolių motina nuplovė kraują ir išnešusi kirvį laukan įsmeigė į trinką.
Žudikas buvo suimtas, bet dabar teismo laukia paleistas.
Pernai pavasarį Gudų viduryje esančioje pervažoje dėl nutrūktgalviškumo žuvo du septyniolikmečiai: Povilas Jankantas ir Saulius Gricius.
Tą gegužės dieną jaunuoliai į Gudus atvažiavo senu automobiliu "Ford Siera". Bičiuliai neturėjo vairuotojo pažymėjimų, tačiau nuošaliame kelyje policininkai patruliuoja retai.
Norėjo nustebinti draugus?
Povilas su Saulium Guduose ketino suvirinti kaminą, bet persigalvojo, nukako į gretimą Jonkaičių kaimą. Nežinia, kas užėjo prie vairo sėdėjusiam P. Jankantui, jog grįždamas namo Gudų pervažoje jis nestabdydamas bandė pralėkti pro artėjantį traukinį. Kalbama, jog vaikinai buvo filmuojami mobilaus ryšio telefonu nuošaliau stovėjusio draugo, kad paskui galėtų draugams parodyti, kokie esą "kieti" vairuotojai. Tačiau neprityręs vairuotojas neapskaičiavo šilumvežio greičio, o gal senutėlė mašina sutrukčiojo.
Išgirdę baisų trenksmą, gudiškiai sulėkė į nelaimės vietą. Jie ištraukė vaikinus iš rūkstančios mašinos nuolaužų, bet padėti niekuo nebegalėjo - abu buvo nuo baisių traumų mirę. Žmonės kalbėjo, jog vaikinai važiavo truputį išgėrę, bet girti nebuvo.
Tai buvo ne pirmoji mirtis Gudų kaimo pervažoje. Prieš trejetą metų čia žuvo gudiškis 47 metų Albinas Obrikas.
Vyras kelerius metus gyveno vienišas pajuodusioje pirkioje visai netoli pervažos.
Tragedijos dar nesibaigė?
"Net nėra ką pasakoti, liūdna trumpa istorija, - kalbėjo žmonės. - Vieną dieną Albinas padegė savo namą ir puolė po traukiniu. Pirkia buvo užgesinta, na o A. Obrikas, nebegalėjęs papasakoti, kodėl taip pasielgė, atiduotas žemei."
Mažučiam Gudų kaimui tiek tragedijų - tikrai ne per mažai. Tačiau vietiniai būgštauja, kad jos dar nesibaigė.
"Ana ten gyvena toks Marijonas Neimavičius. 18 metų. Bet tai ne jo amžius, o metai, praleisti už grotų. Marijonas neišsiblaivydamas lakė visą vasarą, o ką tik, pritrūkęs pinigų, žiauriai sumušė ir apiplėšė senyvą giminaitę. Kitus grasino paskersti!" - baugščiai dairydamasis žurnalistui kalbėjo vienas iš gudiškių.
Pašnekovas nutyla iš už kampo atsvirduliavus Alfonsui Petraičiui. Ne, Alfukas ne girtas. Jis gerdavo anksčiau, iki nelaimės šią vasarą, kai neblaivus atbulas krito ant laiptų. Po to medikai pašalino kone pusę vyro galvos. Dabar jis nušneka ir eidamas blaivus svyruoja.
"Mums kunigo reiktų, gal mus kokia pikta dvasia apsėdusi?" - atsisveikindami svarstė žmonės.
S. Stasaičio nuotr.
(Gudai-1, 2) Sergėjus susprogdino savo naujajame bute, senosios geležinkelio stoties antrajame aukšte.
(Gudai-3) Gudų kaimo pervaža skaičiuoja nebe pirmą auką.
(Gudai-4) Gudų kaimo žmones valdo neviltis, persekioja tragedijos.
