Detali Marso grunto pavyzdžių, kuriuos paėmė marseigis "Spirit", analizė patvirtino daug dalykų, kuriuos mokslininkai žinojo ir anksčiau, bet taip pat užminė naujų mįslių apie Raudonosios planetos geologinę praeitį, antradienį (01.20) paskelbė NASA.
"Marsas neketina lengvai atskleisti savo paslapčių. Prireiks daug laiko", - per trumpą spaudos konferenciją sakė šios misijos vyriausiasis mokslininkas Steve'as Squyresas (Stivas Skvairsas).
Grunto pavyzdžiuose, kurie praėjusią savaitę sudėtingais marseigio instrumentais buvo paimti Gusevo krateryje, yra daug silicio bei geležies ir mažiau sieros, chloro, kalcio ir nikelio. Mokslininkai mano, kad šis krateris - tuščia, vėjų pustoma įduba - galėjo būti senovinio ežero, kurį maitino kokia nors Marso upė, dugnas.
Šešiaračio roboto "Spirit" surinkti duomenys iš esmės patvirtina ankstesnių NASA misijų į Marsą rezultatus dėl cheminių elementų, tačiau šį kartą mokslininkus nustebino rastas olivinas - mineralas, paprastai randamas vulkaninėse uolienose. Tai pakišo mintį, kad "Spirit" paimtas grunto pavyzdys gali būti sutrupėjusi lava.
S. Squyresas sakė, kad mokslininkai taip pat laužo galvas dėl kažkokių "cheminių klijų", kurie mažytes rausvo grunto daleles suriša į nedidelius grumstus.
S. Squyresas ir kiti šios misijos mokslininkai iš Pasadenos reaktyvinių variklių laboratorijos sakė tikėjęsi, kad grunto dalelės spaudžiamos "Spirit" instrumentais sutrupės, tačiau "niekas nesuiro". "Tos dalelės laikosi sulipusios. Kokia jėga laiko jas kartu?" - pasakojo S. Squyresas.
Jis perspėjo, kad šios pirmosios marseigio ištirtos dalelės galėjo būti atneštos iš kitų Marso vietų per dulkių audras ar kitokiu būdu.
Tačiau "Spirit" instrumentai gali paimti pavyzdžius ir iš gilesnių grunto sluoksnių - tai suteiktų mokslininkams daugiau informacijos apie Marso geologinę praeitį ir galbūt padėtų rasti atsakymą į labai svarbų klausimą: ar kada nors Marse buvo pakankamai drėgna ir šilta, kad būtų galėjusios egzistuoti kokios nors gyvybės formos.
Antradienį "Spirit", kurio misija truks tris mėnesius, analizavo savo pirmąjį Marso uolienų pavyzdį - glotnų piramidės formos akmenį, pramintą Adirondaku. Marseigis ištiesė savo "ranką" išmatuoti šį maždaug futbolo kamuolio dydžio akmenį, bet mokslininkai dar nenusprendė, ar jį reikėtų gręžti. Manoma, kad jis prieš šimtus milijonų metų į Marso paviršių galėjo būti išmestas iš kokio nors ugnikalnio.
Pasak S. Squyreso, vis dar per anksti spėlioti, ar Marse kada nors buvo vandens, būtino gyvybei atsirasti, nors ir esama ankstesnių įrodymų apie šios planetos ledo kepures.
"Dar tikrai per anksti pasakyti... Nemanau, kad kyla klausimas dėl to, jog Gusevo krateryje kažkada buvo ežeras. Tačiau kaip sakiau, Marsas taip lengvai neatskleis savo paslapčių ir tiems elementams surasti prireiks visų marseigio pajėgumų", - sakė jis.
"Reuters"-BNS
