Laisvus savo kompiuterio resursus galima padovanoti ne tik nežemiškos gyvybės ieškotojams ar vaistų nuo vėžio kūrėjams, bet ir besirūpinantiems paskirstytojo skaičiavimo projektų pamatu - internetu.
Interneto lėtumas - tai ne klimato atšilimas ar pasaulinis terorizmas, tačiau ir šią problemą drąsiai galima pavadinti globaline, nes kone kiekvienas pasaulinio tinklo vartotojas priverstas kęsti nepatogumus dėl užsikemšančių interneto arterijų. Jos užanka dėl įvairiausių priežasčių - tarp jų ir dėl nepakankamos ryšio kanalų pralaidos, techninių gedimų, virusų ar hakerių atakų. Kasdien besikeičiančio interneto veikimą stebintys ir jo ateitį modeliuojantys specialistai lig šiol remiasi duomenimis, gautais iš įvairių magistralinių (backbone) interneto mazgų. Platesniu mastu tyrinėti realų interneto veikimą ir modeliuoti galimų pokyčių scenarijus remiantis galutinių vartotojų pateikta informacija dar nebandė niekas.
Tačiau šią interneto stebėsenos spragą su pačios interneto vartotojų bendruomenės pagalba tikisi užpildyti Džordžijos (JAV) technologijos institute (http://www.gatech.edu) pradėtas “NETI@home” projektas. Pavadinimas tarsi sufleruoja, kad tai dar viena paskirstytojo skaičiavimo iniciatyva, tačiau į NETI (www.neti.gatech.edu) įsitraukusiems savanoriams nereikės siųstis iš projekto vykdytojų serverio duomenų, kuriuos laisvu nuo darbo laiku galėtų apdoroti jų kompiuteriai. “NETI@home” renka įvairią interneto naudojimo statistiką, kurią kaupia ir pateikia konkrečių vartotojų kompiuteriai.
Norintys dalyvauti šioje stebėsenos programoje turi atsisiųsti ir įsidiegti atvirojo kodo “NETI@home” programų paketą, tinkantį “Windows”, “Linux” ir “Solaris” aplinkoms, į kurį įeina pagrindinė programa ir paketų perėmimo bei tinklo analizavimo įrankis. Įdiegtas “NETI@home” veikia foniniu režimu ir reguliariai į Džordžijos technologijos instituto serverį siunčia sukauptą interneto naudojimo statistiką - šaltinio ir adresato IP adresą, TCP prievadus, ryšio sesijos pradžios ir pabaigos laiką, klaidingų kontrolinių sumų, siųstų bei gautų paketų ir baitų skaičių, minimalias ir maksimalias TTL (time to live) vertes, minimalų tuo laiko momentu priimti galimų duomenų dydį, minimalią, maksimalią ir vidutinę paketų užlaikymo trukmę bei daugelį kitų TCP parametrų. Visa “NETI@home” sukaupta statistika įrašoma į failą vartotojo kompiuteryje, tad jis visada gali pasižiūrėti, kokia informacija buvo išsiųsta.
Projekto vykdytojai teigia, kad jei į “NETI@home” įsitrauks dešimtys tūkstančių savanorių iš įvairių pasaulio šalių, jų dėka gauti duomenys apie interneto veikimą gali padėti nustatyti aiškias atskirų jo segmentų sulėtėjimo priežastis, silpniausias pralaidos požiūriu vietas, parinkti optimalesnius duomenų persiuntimo maršrutus ir kitaip prisidėti prie pasaulinio tinklo tobulinimo. Projektas suteiks galimybę vartotojų akimis pažvelgti į kasdienį interneto kaip globalaus organizmo gyvenimą, daugiau sužinoti apie jį veikiančius dėsnius. Nuolatinė stebėsena taip pat padėtų laiku aptikti didelio masto atakas ir sumažinti potencialią žalą. Pasak projekto vadovo profesoriaus George’o Riley, staiga smarkiai išaugęs didelio skaičiaus “NETI@home” vartotojų įeinantis srautas gali signalizuoti apie naujo interneto kirmino pasirodymą, o nustačius, kurios pasaulinio tinklo dalys pirmiausia buvo pažeistos epidemijos ar atakos, galima efektyviau nustatyti jos šaltinį. “NETI@home” gali atskleisti ne tik silpnas interneto vietas, bet ir tipiškus jo naudojimo ypatumus. Jais būtų grindžiami tikroviškesni interneto imitavimo modeliai, kurie leistų geriau ištirti protokolų galimybes ir jas patobulinti. O tai savo ruožtu prisidėtų prie geresnės pasaulinio tinklo veikimo kokybės.
Didžiausias projekto tykantis pavojus - visiškai suprantamas vartotojų nenoras atskleisti savo IP adresą, lankomus tinklapius ir kitą su privatumu susijusią informaciją. “NETI@home” kūrėjai į atsižvelgė siūlydami tris laisvai pasirenkamus privatumo apsaugos lygius: galima nustatyti, kad nebūtų rodomi “kraštiniai” IP adresai. Ar noras prisidėti prie geresnio interneto kūrimo persvers nepasitikėjimą kiekvieną žingsnį internete stebinčia NETI “vaizdo kamera” ir nerimą, kad projekto vykdytojams siunčiami duomenys gali patekti į kitas rankas, parodys projekto savanorių skaičius.
