Vienintelė Senojo Testamento laikais aptikta nuolatinio stebėjimo sistema, apie kurią Biblijoje entuziastingai atsiliepia ir pranašas Jeremijas, buvo visaregė Viešpaties akis. Tačiau mūsų dienomis kitas Jeremijas - ne pranašas ir net ne žmogus - sulaužė per amžius galiojusią taisyklę: stebimieji neturi matyti stebinčiojo veido.
Senojo Testamento pranašo Jeremijo vardu pavadintą avatarą Sario universiteto (D. Britanija) Vaizdo, kalbos ir signalų apdorojimo centro dėstytojas Richardas Bowdenas sukūrė įkvėptas vis labiau plintančių vaizdo stebėjimo sistemų. Avataras Jeremijas (http://www.ee.surrey.ac.uk/Personal/R.Bowden/jeremiah/jeremiah.html), su pasisekimu demonstruotas Londono mokslo muziejuje, pranašauja naujo tipo sąsajų su kompiuterių sistemomis laikus: dirbtinis intelektas turės savo veidą.
Skaitmeninis Jeremijas - tai virš ekrano įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, projektoriaus, vieno ar dviejų asmeninių kompiuterių ir R. Bowdeno sukurtos programinės įrangos junginys, gebantis sukurti į aplinkos pokyčius realiuoju laiku reaguojančią virtualią būtybę - avatarą. Įėjusieji į patalpą, kurioje įrengta ši sistema, ant sienos pakabintame ekrane pamatys virtualios būtybės veidą. Tai ir yra Jeremijas.
Jo žvilgsnis iš karto nukrypsta į dėmesį patraukusį judantį objektą - lankytoją, pastumtą baldą, paridentą sviedinį. Avataro fizinės akys - kambarį stebinti vaizdo kamera. Priklausomai nuo to, ką ji mato, keičiasi Jeremijo veido išraiška. Aptikęs judantį objektą, jis pradės sekti jį akimis. Programinė įranga priklausomai nuo objekto padėties “privers” Jeremiją pasukti ar kilstelti galvą, nuleisti ar pakelti akis - t.y. realiuoju laiku kaip galima tikroviškiau modeliuoti avataro veido išraišką. Jeremijas sugeba paskirstyti savo dėmesį keliems vienu metu patalpoje esantiems žmonėms (kaip tai atrodo, galima pamatyti “RealPlayer” filmuke http://www.ee.surrey.ac.uk/Personal/R.Bowden/jeremiah/jeremiah5.rm)). Jeigu vaizdo kamera aplink fiksuoja aktyvią veiklą - daug judančių objektų, didelė judesių amplitudė ir dažnis, jis pradės šypsotis (http://www.ee.surrey.ac.uk/Personal/R.Bowden/jeremiah/jeremiah6.rm) (kuo daugiau šurmulio, tuo plačiau). Jei patalpoje esantys žmonės jį ignoruos, Jeremijas supyks. O jeigu visi išeis ir jis liks vienas - nuliūs (http://www.ee.surrey.ac.uk/Personal/R.Bowden/jeremiah/jeremiah7.rm). Yra ir ketvirta emocija: nuostaba. Jeremiją glumina spartus objektų dydžio keitimasis.
Pradinį Jeremijo sistemos variantą jo autorius lygina su vaiku, kuris įdėmiai stebi aplinką ir gyvai į ją reaguoja, nors dar nemoka kalbėti. Vis dėlto ir toks “neprotingo” avataro, kuris imituoja žmogaus emocines reakcijas remdamasis vaizdo analizavimo algoritmais, atsiradimas yra svarbus pasiekimas kuriant dirbtinio intelekto sistemas “žmogaus veidu”. Nuosavą veidą turintys kompiuteriai, sekantys akimis savo šeimininko judesius ir bandantys iš pusės žodžio suprasti jo pageidavimus, - vis dėlto tolimos ateities dalykas. O Jeremijas ir būsimi jo broliai gali praversti kur kas buitiškesniais tikslais: pavyzdžiui, namų stebėjimo sistemą “įkūnijantis” avataras gali tapti virtualiu šeimos nariu, kuris, rytą pamatęs jus išlipant iš lovos, įjungs šviesą vonioje, kavos virimo aparatą, o pasukus svetainės pusėn - žinias rodantį TV kanalą. Išorinėse stebėjimo sistemose įkurdinti avatarai nepailsdami šypsosis praeiviams siūlydami įmonės, pro kurios biurą einate, prekes ar paslaugas, ir griežtai surauks antakius ar net riktels, pastebėję įtartiną pirkėjo elgesį savitarnos parduotuvėje. Sėkmę Jeremijui ir jo gentainiams pranašauja ir psichologai: pasak jų, žmonės nekenčia stebėjimo kamerų dėl to, kad nemato, kas juos stebi. Tačiau kažkodėl nusiramina, kai išvysta į juos žiūrintį veidą - nors tai būtų tik virtuali būtybė.
Jei norėtumėte patys pažaisti su Jeremiju, galite jį nemokamai parsisiųsti iš autoriaus svetainės (http://www.ee.surrey.ac.uk/Personal/R.Bowden/jeremiah/download/JeremiahVer6c.zip, versija kompiuteriams su “Windows”).
