Ką bendra turi senovės Egipto hieroglifai su “Xerox” sukurta grafine dvejetainio kodo sistema? Ir vienus, ir kitus ženklus matome, bet nesuprantame. Nenuostabu: juk mes – ne Egipto žyniai ir ne kompiuteriai.
Paslaptingas sutartinių ženklų raštas, sukurtas dar prieš pastatant Gizos piramides, vėl atgimsta nauju pavidalu – hieroglifų, dantiraščio, petroglifų tradiciją tęsia Kalifornijos Palo Alto mieste esantis bendrovės “Xerox” tyrimų centras (PARC, http://www.parc.com), kurio specialistai sukūrė naują ant popieriaus bei kitų paviršių spausdinamos informacijos kodavimo technologiją. Jos dėka tą patį popieriaus lapą gali perskaityti ir žmonės, ir mašinos.
Šios rašto sistemos ženklus, pagerbiant jos kūrėjus, tiktų vadinti kseroglifais, nors oficialiai “Xerox” vartoja kitą pavadinimą – “DataGlyphs”, arba duomenų glifai. “DataGlyphs” (http://www.parc.com/research/istl/projects/dataglyphs/default.html) visą reikiamą informaciją – tekstą, duomenis, atvaizdus – koduoja milimetro dalių dydžio glifais. Tai dvejetainio kodo vienetus ir nulius atstojantys pasvirę brūkšneliai, liaudyje dar vadinami “slešais”. Jei brūšnelis pasviręs į kairę, jis žymi nulį, jei į dešinę – vienetą. Pažvelgę per didinimąjį stiklą į ant popieriaus atspausdintą kseroglifą pamatytume šimtus ir tūkstančius į vieną ar kitą pusę pasvirusių brūkšnelių, kurie priklausomai nuo ženklo dydžio gali talpinti nuo kelių baitų iki keliasdešimties kilobaitų informacijos. Skirtingai nuo kitų mašininio kodo sistemų, pavyzdžiui, brūkšninio kodo, kseroglifai gali talpinti kur kas daugiau informacijos, yra lankstesni (juos galima įkomponuoti į pasirinktas formas, pavyzdžiui, raides ar nuotraukas), be to, jie atrodo kur kas estetiškiau. Ant popieriaus atspausdinti duomenų glifai sukuria pilkos spalvos tekstūras. Toks abstrakčių formų fonas nėra įkyrus ir nevargina akių.
“DataGlyphs” naudoja klaidų taisymo mechanizmą. Kseroglifuose pasitelktas sinchronizavimo tinklelis – tai nuolat kartojamas tų pačių glifų rinkinys, žymintis atspausdintos informacijos ribas. Visi duomenys grupuojami į blokus po keliasdešimt baitų, ir prie kiekvieno atspausdinamas klaidų taisymo kodas. “DataGlyphs” kodavimo ir spausdinimo metu glifų blokai atsitiktine tvarka “išmėtomi” po visą atvaizdo plotą, tad dėl perteklinio kodavimo duomenis galima atkurti ir tais atvejais, kai popieriaus lapas būna fiziškai pažeistas - pavyzdžiui, aplietas kava ar net nuplėštas. Jei trūksta ne daugiau nei 20 proc. viso kseroglifo ploto, duomenys atkuriami be klaidų.
“Xerox” pabrėžia dar vieną didelį savo kodavimo sistemos privalumą. Tai didelis duomenų tankis. Spausdinant kseroglifus ant popieriaus 600 taškų colyje raiškos spausdintuvu, į vieną kvadratinį centimetrą sutalpinama maždaug 155 baitai – 12 kartų daugiau, nei labiausiai paplitusiame brūkšninio kodo standarte “code39”. Be to, “DataGlyphs” technologija leidžia spausdinti ir jau suglaudintus failus, pavyzdžiui, ZIP formatu, tad duomenų tankis dar labiau padidėja.
Ir tai dar ne viskas. Kadangi 45 laipsnių kampu į priešingas puses pasvirę brūkšneliai patikimai nuskaitomi, juos galima įterpti į įvairias geometrines struktūras, pavyzdžiui, kreives. Tad ant popieriaus ar kito paviršiaus atspausdintame logotipe galima įterpti informaciją apie prekę ir ją pagaminusią bendrovę, kuri “išryškės” tik nuskaičius jį skeneriu. Be to, galima keisti pačių glifų storį ir spalvą be jokio poveikio informacijai. Tai suteikia galimybę perteikti kseroglifais nespalvotas bei spalvotas nuotraukas ar iliustracijas taip, kad pačių glifų struktūros akis nepastebės – taip, kaip nepastebi rastro laikraštyje išspausdintoje nuotraukoje.
Praktiniai kseroglifų pritaikymo būdai, pasak “Xerox”, labai platūs. Pirmiausiai tai galimybė kurti hibridinius popierinius dokumentus – viena jų pusė (ar tam tikra lapo dalis) gali būti “analoginė”, t.y. susidedanti iš paprasto teksto, lentelių bei iliustracijų, o kita (arba tam tikra puslapio dalis ar fonas) – “skaitmeninė”. “Xerox” programinės įrangos dėka kompiuteris ar kitas įrenginys nuskenuoto puslapio turinį gaus skaitmeniniu formatu. Tad skeneriais ir spausdintuvais dokumentus galima greitai konvertuoti iš popierinių į skaitmeninius – kur kas patogiau, nei naudojant optinio atpažinimo priemones. Kita plati pritaikymo sritis – alternatyvus brūkšniniams kodams prekių ir gaminių ženklinimas. Kseroglifais domisi ir naujais kovos su klastojimu būdais suinteresuotos draudimo bendrovės, bankai ir valstybinės institucijos – ant jų dokumentų galima spausdinti akimi nematomus glifus, sudarančius koduotus identifikatorius. Ši naujovė gali praversti gaminant naujos kartos vaistų receptus, programinės įrangos produktų pakuotes ir kt. Kseroglifai galbūt pravers ir norintiems mėgėjiškai paslėpti savo asmeninę informaciją nuo svetimų akių: PARC tinklapyje (http://www.parc.com/research/istl/projects/dataglyphs/demo.html) veikia demonstracinė sistemos versija, kuria galima norimą tekstą užkoduoti kseroglifo paveikslėliu ir priešingai.
