Mobiliuoju telefonu nufotografavę ant reklaminio stendo, žurnalo viršelio ar prekės pakuotės atspaustą paveikslėlį vienu mygtuko spustelėjimu atsidursite su juo susietame interneto tinklapyje. Brūkšninį kodą, URL ir GPRS apjungusi technologija žada įdomių ir netikėtų taikymų.
Prie “pin”, “bar” ir kitokių “kodų” norintis prisijungti semakodas - paprastai iššifruojamas technologinis naujadaras. Tai semantinio kodo, kurį išrado du virtualios tikrovės “pririšimo” prie fizinės aplinkos entuziastai Simonas Woodside’as ir Ming-Yee Iu, santrumpa. Jų projektas “Semacode.org” (http://semacode.org) yra tipiškas IT naujovių su originaliu sprendimu, patrauklia intriga ir mažai nuspėjamomis pritaikymo galimybėmis pavyzdys. Vienos jų neilgai trukus iškeliauja užmarštin, kitos kaipmat prigyja ir net sukrauna išradėjams turtus.
Atrodo, semakodas turi neblogų šansų, nes jis remiasi jau pakankamai paplitusiais ir vis populiarėjančiais dalykais. Pirmasis - brūkšninis kodas, tiksliau, dvimatė (2D barcode) jo išraiška laisvai naudojamu “DataMatrix ECC200” formatu. Antrasis - URL, interneto tinklapio adresas, kuris programiniu įrankiu paverčiamas semakodu, t.y. grafiniu paveikslėliu. Trečiasis - mobilusis telefonas su skaitmenine kamera ir interneto ryšio (per GPRS, EDGE ar 3G) galimybe. Nors kol kas su naujove suderinamų modelių yra palyginti nedaug, esant paklausai suderinamumo bėdas galima išspręsti.
Norimą semakodą susikurti galima labai paprastai - ir, suprantama, nemokamai. Tereikia pasinaudoti “Semacode. org” tinklapyje (http://semacode.org/create/) esančia “Java” programėle, kuri paprašo įvesti norimą URL (žinoma, pasirinkome www.omni.lt) ir spustelėjus mygtuką “Make it” pateikia grafiškai užkoduotą jo atitikmenį.
Dar vertėtų parsisiųsti sutartinį ženklą (http://semacode.org/img/atlogo300.png), po kuriuo ar šalia kurio pagal kūrėjų sumanymą turėtų būti patalpintas ir konkretus semakodas - kad iš karto būtų aišku, kas pažymėta ant namo sienos, afišos, bilieto ar kokios nors prekės etiketės.
Pasidarius semakodą teks pasigaminti ir jo skaitytuvą. Tokiam skeneriui reikalingas fotografavimo funkciją turintis mobilusis telefonas. Nors procedūra palyginti nesudėtinga, bet su apribojimais. Semakodus kol kas nuskaityti gali tik “Nokia” 3650, 3600, 3620, 3660, 6600, 6620, 7650, “Sony Ericsson P800” ir - tikimasi - visi nauji “Symbian” bei “Series 60” platformų, o gal ir “Java2Me” naudojantys kitų gamintojų telefonų modeliai. Turintys šiuo metu su semakodais suderinamus telefonus priklausomai nuo modelio gali iš “Semacode.org” parsisiųsti programinę įrangą paveikslėliuose užkoduotiems interneto adresams skaityti. Nukreipus telefono kamerą į semakodą (pasak kūrėjų, vaizdas geriausiai sufokusuojamas 10 - 15 cm atstumu) ir jį nufotografavus “Semacode” programos lange parodomas URL, kurį “atidaryti” galima vieno mygtuko paspaudimu paleidus telefone įdiegtą naršyklę.
Lieka paskutinioji ir svarbiausioji technologijos naudojimo dalis, kuri nulems semakodų likimą - pritaikymas. Kur ir kam gali praversti paveikslėliai, į kuriuos nukreiptas telefonas tarsi liftu perkelia vartotoją į internetą? Reklamai? Komercijai? Vizitinėms kortelėms?
“Semacode.org” pateikti taikymų pavyzdžiai (http://semacode.org/about/applications.html), nors vadinami begaliniais, skeptiškiau nusiteikusius kažin ar įkvėps kurtis savus semakodus. Tačiau pati idėja yra pernelyg intriguojanti, kad norintiems mobiliuoju telefonu praktiškai sujungti skaitmeninę ir fizinę tikrovę pritrūktų fantazijos.
