MP3 tėvu vadinamas profesorius Karlheinzas Brandenburgas, dabar vadovaujantis Fraunhoferio skaitmeninės terpės technologijų institutui (IDMT), pristatė naują skaitmeninio garso pramonę supurtysiančią technologiją.
Ji pavadinta “Iosono”( http://www.iosono-sound.com/) - galimas daiktas, kad šis žodis įeis į istoriją kaip įprastinių 5.1 kanalų ir kitų erdvinio garso sistemų duobkasys. O gal ir ne: viskas priklausys nuo to, kaip šį 15 metų tobulintą išradimą pasitiks geidžiamiausias naujų garso sprendimų pirklys - Holivudas. Būtent čionai K. Brandenburgas su savo kolegomis surengė pirmąjį JAV savo stebuklo pristatymą, į kurį pakvietė didžiausių kino studijų ir kitų pramogų srityje dirbančių bendrovių vadovus bei garso in˛inierius.
Žodis “stebuklas” pavartotas be jokios ironijos: “Iosono” pristatymo dalyviai tvirtina, kad vokiečiams pavyko padaryti įspūdį pačių moderniausių skaitmeninio garso efektų išlepintai publikai. Garsų puota pritemdytoje Pietų Kalifornijos universiteto tyrimų centro “Entertainment Technology Center” (http://www.etcenter.org) salėje buvo surengta talkinant planšetiniu “Wacom” kompiuteriu garsus po patalpos erdvę “gainiojančiam” audioinžinieriui ir pagal visą salės perimetrą 3 metrų aukštyje išdėstytiems daugiau kaip 300 garsiakalbių. Būtent jų dėka klausytojai gali išgirsti, kaip iš vienos salės pusės iš lėto ima artėti malūnsparnis, kaip jis pakimba virš salės vidurio ir kiek luktelėjęs ima tolti. Arba kaip salės viduryje esančiu tarpueiliu šuoliais pralekia žirgas. Atrodytų, kas čia įdomaus - “Dolby” erdvinio garso technologijos seniai pripratino prie tokių efektų.
O skirtumas esminis: tikru, visaverčiu erdviniu garsu kino salėje lig šiol gali mėgautis tik nedidelė žiūrovų dalis, sėdinčių vadinamajame “efekto rate” - optimaliu atstumu nuo salėje įrengtų daugiakanalio garso garsiakalbių. Tuo tarpu “Iosono” kokybišką erdvinį garsą siūlo kiekvienam - kad ir kokioje salės eilėje ar vietoje jis sėdėtų. Ši technologija pagrįsta vadinamosios bangos lauko sintezės principu, pagal kurį garso bangas galima atkurti naudojant antrinius jo šaltinius, išdėstytus pagal pirminio garso lauko perimetrą.
Kitaip tariant, naudojant kas 15 cm vienas nuo kito įrengtų ir šviesolaidžiu sujungtų garsiakalbių masyvus ir į kiekvieną iš jų specialiu kompiuteriu tam tikru metu pasiunčiant reikiamą garso fragmentą galima sukurti labai tikroviško garso pojūtį, kuris bus jaučiamas nepriklausomai nuo klausytojo buvimo vietos toje patalpoje. Garso inžinieriai, atsižvelgdami į “Iosono” sistemą naudojančių patalpų (kino teatrų, pramogų parkų, atrakcionų ir kt.) dydį gali operuoti “virtualiais garsiakalbiais”, kad garso efektai būtų kuo tikroviškesni ir kokybiškesni. Holivude surengto “Iosono” pristatymo metu buvo pasitelkta 11 “Linux” valdomų kompiuterių, tarp kurių buvo audioserveris, garso dažnius koreguojantis kompiuteris bei keletas erdvinio garso medžiagą konvertuojančių darbo stočių. Sistemos šerdis - SAW (Spatial Audio Workstation) darbo stotis su specialia programine įranga ir vartotojo sąsajos funkcijas atliekantis planšetinis “Wacom” kompiuteris, kurio ekrane garso inžinierius rašiklio judesiais sužymi tam tikrai patalpai skirtus MPEG-4 garso šaltinius. Garso signalus konvertavo ir stiprino penki bendrovės RME (http://www.rme-audio.com/english/index.htm) daugiakanalio skaitmeninio garso adapteriai (MADI).
Tiesa, visos šios įrangos prireikė “gyvoms” manipuliacijoms erdvinio garso efektais. Kino filmų ar atrakcionų garso takeliai galėtų būti įrašomi studijose specialiu “Iosono” formatu, kurį atkurtų salėse įrengta “Iosono” techninė įranga.
Galimybė kino teatre ar kitoje patalpoje (ateityje - ir namų kino salėje) atkurti natūralias garso šaltinių bangas - t.y. praktiškai adekvačiai perkelti judrių miesto sankryžų triukšmą, vandenyno bangų mūšą ar motociklų lenktynių garsinę atmosferą - pasak “Iosono” kūrėjų dar prieš 10 metų buvo neįsivaizduojamas dalykas. Tačiau per tą laiką kompiuterių skaičiuojamoji galia taip išaugo, kad kokybiškas tikrovėje sklindančių garsų “konservavimas” ir galimybė vienu metu “gyvai” manipuliuoti net 64 garso šaltiniais leid˛ia visai rimtai galvoti apie šių pasiekimų įgyvendinimą komerciniuose produktuose. Pasak profesoriaus Brandenburgo, pirmasis komercinis “Iosono” pritaikymas numatytas 2005 m. - derybos dėl technologijos naudojimo vyksta su keliais elektronikos gamintojais.
Tačiau svarbiausias klausimas - ar naujosios technologijos privalumai įtikins didžiuosius vartotojus, pirmiausia JAV kino pramonę, į ją investuoti. O “Iosono” garsų puota atsieis nemažai: vien tik standartinės kino salės aprūpinimas reikiama technine įranga vertinamas šešiaženkliais skaičiais.
Įprastas užburtas ratas, su kuriuo susiduria kiekviena nauja technologija: kino teatrai, ir taip įbauginti perėjimo prie skaitmeninių projektorių finansinių sunkumų, nesiims diegti “Iosono”, kol nebus pakankamai filmų su įspūdingaisiais naujos technologijos garso takeliais. Kino studijos nenaudos “Iosono”, kol nebus tikros, kad investicijas grąžins žiūrovai. Tačiau geras daiktas neprapuola - optimizmo “Iosono” išradėjams turėtų įkvėpti jų pačių sukurto MP3 formato pergalingas žygis per pasaulį.
