Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Dėl neapsakomai aršaus būdo aplinkiniai ją vadino ne vardu, o Maklauda. Jai ant sąžinės, pasak Pakruojo rajono Medikonių kaimo gyventojų, "kabo" trijų vyriškių - buvusio sugyventinio, tėvo ir vyro mirtys. Kad agresyvi moteris kirviu užmušė vieną pirmųjų savo sugyventinių, trečio pagal amžių sūnaus Aleksandro tėvą, jau niekas nepaneigs, nes už šį nusikaltimą ji atpylė penkerius metus belangėje. Dėl Maklaudos tėvo, pasiligojusio neregio Juozo Aleksiūno, mirusio 1996 metų spalio 30 dieną, iki šiol apylinkėje sklando negražūs gandai. Girdi, nors senyvo amžiaus žmogelis ir pasimirė namuose, skrodimo kažkodėl niekas nepadarė. Atseit ligotą vyrą ištiko savaiminė mirtis. Tačiau lavoną rengusieji negalėjo nutylėti ant jo kūno matę nemažas mėlynes. Iki šiol Medikoniuose kalbama, jog iš kalėjimo grįžusi ir pas sunkiai vaikštantį invalidą tėvą apsistojusi dukra Nijolė Aleksiūnaitė (Maklauda) ilgai su juo pykosi, kol išsireikalavo, kad būtų priregistruota (tėvas tokios nenorėjo matyti nė akyse). Tačiau privatizuotą butą dviaukščiame mūrinuke Juozas Aleksiūnas testamentu spėjo užrašyti anūkui - ne dukrai. Žodžiu, nesutarimai tarp tėvo ir dukters nebuvo niekam paslaptis, kaip ir tai, jog Nijolė tėvą dažnai ir smarkiai mušdavo. Trečias daugybę įtarimų ir kalbų sukėlęs atvejis - šiųmetį pavasarį miręs Nijolės vyras Vladas Narbutas, už kurį Maklauda buvo jaunesnė net 25 metais ir bendrai teišgyveno vos pusmetį!
Susipažino per alų
To paties rajono Dinaburgo kaimo vienkiemyje gyvenęs našlys Vladas Narbutas neretai apsilankydavo netoliese esančiuose Medikoniuose. Parduotuvėje nusipirkdavo maisto, kai kada - ir stipresnių gėrimų. Kartais užsukdavo ir pas alumi tuo laiku prekiaudavusią daugiabučio gyventoją Nijolę Aleksiūnaitę - kuris šio krašto vyras nemėgsta gero naminio alaus!
Medikonių gyventojai minėjo, jog žmoną palaidojęs Vladas nenorėjo gyventi vienas. Iš pradžių pas jį apsistojo dukra su šeima, bet, sako, ji žiūrėjo tvarkos, tad tėvui nebūdavo kaip girtuokliauti ar vestis į namus panašių pomėgių kompanijas. Galiausiai tėvas dukrai pasiūlė kraustytis kitur - jis, girdi, norįs laisvai pagyventi.
Supratusios, kad tėviškėje yra nepageidaujamos, nustojo čia lankytis visos trys dukros. Jei kada nors jos pas tėvą užsukdavo, atveždavo lauktuvių, tik susinervindavo: pilna gryčia visokio plauko "baliauninkų" iškart sublizgindavo akimis - va, girdi, dabar tai paūšim!
Santuoką įregistravo bažnyčioje
Medikoniečiai kalbėjo, kad Vladas Narbutas piršosi ne vienai jaunai moteriškei. Šioms atsisakius, Vladas apie galimą santuoką užsiminė alaus prekeivei Nijolei. Ši, kalbama, jau kitą dieną nuvažiavo pas Vladą į svečius ir, matyt, viešnage liko patenkinta. Mat Vladas turėjo nemažą ūkį, gyvulių ir santaupų. Antrą dieną porelė nuskubėjo į juvelyrinių dirbinių parduotuvę pirkti žiedų, o trečią jau klūpėjo Rozalimo bažnyčioje ir, laiminant kunigui, vienas kitam prisiekinėjo amžiną ištikimybę. Pora gal būtų nukakusi ir į Civilinės metrikacijos biurą šią santuoką galutinai įforminti, bet jaunikis "dėl visa ko" nusprendė kiek palūkėti.
Gyvenime ir šilto, ir šalto ragavusi Nijolė, pasak aplinkinių, buvo gudri kaip lapė. Ji staigiai apsisuko apie savo naująjį vyrą ir pasirūpino, kad šis padėtų padengti nemažus įsiskolinimus už alų, išspręstų kitas jos pinigines problemas.
Vladas buvo nepratęs, kad žmona vadovautų, todėl porelė greitai ėmė pyktis. Nesutarimai neretai peraugdavo į smarkius konfliktus, per kuriuos Nijolė-Maklauda nesibodėdavo savo mylimąjį aptalžyti kumščiais ar pagaliais. Vladas ėmė gailėtis antrąkart vedęs, bet viskas jau buvo po laiko.
Po eilinio kivirčo - mirtis
Praėjusio kovo 8-osios rytą į Pakruojo greitosios pagalbos stotį paskambino Nijolė Aleksiūnaitė ir paprašė medikų tučtuojau atvykti į Dinaburgą. Dar paprašė atsivežti ir policiją - be pareigūnų, girdi, nepateksią į vidų.
Felčerė iš pradžių nieko nesusigaudė: Vladas Narbutas buvo užsikabinęs iš vidaus duris, o lauke trypianti Nijolė ištisai rėkė greičiau išvežti jį į psichoneurologinę ligoninę. Atseit esąs labai agresyvus, išmėtęs daiktus, tokį reikią izoliuoti... Nors iš tiesų Juozas buvo tik šiek tiek išgėręs ir ramiai gulėjo lovoje.
Medikai Vladą dėl šventos ramybės nuvežė į polikliniką ir patarė pasirodyti neurologui. Tačiau vyriškis net nelaukė prie gydytojo kabineto - išėjo savais reikalais.
Žmogus norėjo pasiimti pensiją (tremtinio statusą turėjęs Vladas gaudavo nemažai pinigų), tačiau jos dar nemokėjo. Tuomet išsiprašė bent šimtą litų. Su šiais pinigais jis nuvyko į Medikonius ir, užsiminęs, kad greitai reikėsią mirti, nes būsiąs užmuštas, atidavė skolas: vienai moteriai buvo skolingas dešimt litų, kitai - penkiolika, trečiai - dar kažkiek. Iš to šimto litų liko ir buteliukui. Su tuo buteliuku Vladas taksi parvažiavo į namus.
Kas buvo toliau, tiksliai niekas nepasakys. Mat po konflikto su Nijole žmogelis rastas negyvas, o vienintelis liudytojas buvo tik Nijolės nepilnametis sūnus.
Tiksliai žinoma tik tai, kad Nijolė su grįžusiu vyru susipyko. Moteris vėliau tvirtins, kad šis jos neįleido į kambarį, todėl ji pastvėrė pagalį ir Vladą aptalžė per rankas bei kojas - tik ne per galvą.
Po to, pasak Nijolės, girtas Vladas kambaryje neišsilaikė ant kojų ir griūdamas galva trenkėsi į bufetuką. Kitą rytą vyrą radusi jau atšalusį, Nijolė nulėkė į Medikonius ir iškvietė policiją.
- Jau tada Nijolė nervinosi - kaip čia išėjo, persistengiau, - pasakojo Medikonių kaimo žmonės. - Dabar, už pakartotinį nužudymą, sakė gausiu kokius 14 metų...
Sužinojusios apie įvykusią tragediją ir skubiai atvykusios į tėviškę, Vlado Narbuto dukterys Nijolę rado besikraunančią savo mantą. Moteris buvo sutrikusi, susinervinusi, joms taip pat prisipažino persistengusi ir už viską atsiprašė...
Tėvą palaidojo dukterys - žmonos nebuvo nė padujų. Visa giminė liko giliai sukrėsta, pamačiusi nuo mušimo ištinusius, kraujosruvomis nusėtus Vlado veidą, rankas, kojas...
"Akistatos" korespondentė labai norėjo su Nijole Aleksiūnaite susitikti ir pasikalbėti ne tik dėl Vlado Narbuto, bet ir dėl jos tėvo mirties, dėl nesutarimų su kaimynais ir panašiai. O gal moteris visai be reikalo apšnekama? Deja, jos surasti nepavyko. Pasirodo, Nijolė artimiausioms draugėms užsiminė išvažiuojanti dirbti pas ūkininką, tačiau į kokį rajoną - nutylėjo. Iš patikimų šaltinių pavyko gauti Radviliškio rajone gyvenančio ūkininko telefoną - čia turėtų dirbti Nijolė. Tačiau atsiliepusi moteris pareiškė tokios nepažįstanti. Nesant galimybių išklausyti antrąją pusę, tikimės, kad šį straipsnį perskaičiusi Nijolė Aleksiūnaitė redakcijai parašys laišką ir pareikš savo poziciją.
Prokurorė bylos nekėlė
Vlado Narbuto teismo medicininę ekspertizę atliko šiaulietis ekspertas A. Kerežis. Jis nustatė, kad V. Narbuto mirties priežastis - galvos smegenų sumušimas. Kitoje grafoje užrašyta, jog minėtas pilietis "mirė dėl nenustatytos priežasties". Nuo 1960 metų tokį darbą dirbančio teismo medicinos eksperto žodžiais, tokia trauma galėjo įvykti "nukentėjusiajam krentant ir atsitrenkiant galva į kietą daiktą". Tiksliau sakant, teismo medicinos ekspertas neįstengė paneigti Nijolės Aleksiūnaitės duotų parodymų, neva vyras galvą susižalojo griūdamas - ne dėl kokių nors kitų priežasčių (mušimo pagaliu, smūgių kumščiais ir pan.). Tuo remdamasi, įvykį tyrusi Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorė A. Mikalauskienė velionio artimiesiems išsiuntė pranešimą, kad baudžiamosios bylos nekels "nesant nusikaltimo sudėties".
- Gavę tokį pranešimą, pasijutome skaudžiai apgauti ir pažeminti, - korespondentei pasakojo Plaučiškių kaime gyvenanti V. Narbuto dukra Angelė Kurauskienė. - Visi puikiai matėme, kad tėvas buvo žiauriai sumuštas, to neneigė ir pati Nijolė Aleksiūnaitė. Ar galima tikėti šia moterimi - neva ji pagaliu daužiusi visur, tik ne per galvą ar galima remtis jos nepilnamečio sūnaus parodymais - vaikas bet kokiu atveju gins motiną, ar pakanka teismo medicinos eksperto išvados, kuri, beje, nėra konkreti - nejaugi nebūtina remtis įvykio aplinkybių visuma?
O tų aplinkybių, pasak velionio artimųjų, buvo pakankamai daug, kad būtų galima suabejoti, jog V. Narbutas mirė pats - griuvo ir atsitrenkė į bufetuką. Viena - bufetukas taip ir liko stovėti sveikut sveikutėlis - nei išdužo stiklai, nei išklibo durelės, mat smūgis turėjo būti gan stiprus! Antra - prie bufetuko visą gyvenimą buvo pristumtas stalelis - tėvas visų pirma turėjo nugriūti ant šio stalelio, o ne trenktis galva į bufetuką. Trečia - mirusio tėvo galva nebuvo prakirsta - buvo tik iššokęs didelis guzas. Tai iš kur kieme mėtėsi kruvini pagaliai, trobos viduje durų staktos - kruvinos, sofa, ant kurios tėvas gulėjo - irgi permirkusi krauju!? Ir taip toliau. Tačiau į visus šiuos klausimus mirusiojo artimieji iš pareigūnų taip ir negavo aiškaus atsakymo.
Apylinkės vyr. prokurorė korespondentei patvirtino, kad teismo medicinos ekspertas ant tiriamojo kūno rado ir daugiau įvairių sužalojimų (Nijolė Aleksiūnaitė neneigė juos padariusi), tačiau tokie sužalojimai esą atitinka lengvą kūno sužalojimą. Esant tokiai situacijai (kai nukentėjėlis miręs), baudžiamoji byla nekeliama ir dėl lengvo kūno sužalojimo.
Po pakartotinio tyrimo - prašymas nušalinti prokurorę
Vlado Narbuto artimieji rankų nuleisti neketina. Prokurorės sprendimą dėl V. Narbuto mirties atsisakyti kelti baudžiamąją bylą jie apskundė Šiaulių apygardos prokuratūrai. Apylinkės prokuratūros sprendimas buvo panaikintas, įsakyta atlikti papildomą tyrimą. Kad ir kaip būtų keista, šį tyrimą vėlgi atliko ta pati prokurorė. Ji papildomai apklausė teismo medicinos ekspertą ir dar kartą nusprendė bylos nekelti.
- Susidarė tarsi uždaras ratas, - piktinosi V. Narbuto dukra A. Kurauskienė. - Mes skundžiame apygardos prokuratūrai, pastaroji persiunčia atgal apylinkės prokuratūrai, ta pati pareigūnė nieko naujo neištiria ir vėl, jei netenkina sprendimas, pasiūlo skųsti apygardos prokuratūrai!
Gavę antrąjį pranešimą apie tai, kad baudžiamoji byla dėl V. Narbuto mirties keliama nebus, mirusiojo artimieji dar kartą raštu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą. Šįsyk paprašė, kad įvykis būtų iš naujo tiriamas ne Pakruojo, o kito rajono ar apygardos prokuratūroje, kad būtų viskas išsiaiškinta iki galo ir dėl tėvo mirties kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Sprendimų priėmimas - prokurorų rankose
Valstybinės teisės medicinos tarnybos Šiaulių poskyrio vadovas Robertas Obrikis korespondentei patvirtino, jog sprendimo dėl mirties fakto priėmimas - tik įvykį tiriančio prokuroro reikalas.
- Teismo medicinos eksperto išvada nėra vienintelis įrodymas ir visai neprivaloma pareigūnui ja remtis, - aiškino skyriaus vadovas. - Aiškindamasis žmogaus mirties aplinkybes, prokuroras paprastai smulkiai išnagrinėja visą įvykio fabulą, apklausia liudytojus, įvertina daiktinius parodymus, tai yra išsiaiškina labai daug duomenų, ir tik tada priima vienokį ar kitokį sprendimą.
Taigi, kaip matyti, šioje painioje istorijoje taškas dar nepadėtas. Teisingumas, anot V. Narbuto artimųjų, vis tiek turi nugalėti - nors prireiktų pasiekti ir Generalinę prokuratūrą...
