Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Vėlyvą praėjusio antradienio vakarą Juciūnų kaimo (Kėdainių r.) gyventoją Valeriją Šulcienę (87 m.) pribloškė skaudi žinia, jog ji neteko antrojo savo vaiko - 59 metų sūnaus Vinco Šulco. Netrukus paaiškėjo, jog savomis rankomis Anapilin jį pasiuntė senolės... anūkas, maždaug prieš aštuonerius metus mirusios dukters Vandos sūnus Dainius Dapkus (24 m.).
Savo auka pasirinko dėdę
Nužudytojo sesuo Aldona Šulcaitė nelaimės dieną buvo savo motinos V. Šulcienės sodyboje. Ji liko šeimininkauti namuose, kai brolis Zenonas, pasisamdęs automobilį, kartu su sugyventine Vlada išvežė mamą į Kėdainius, pas akių gydytoją. Ta pačia proga senutė nusprendė aplankyti ir Krakėse gyvenančią kitą savo dukrą, todėl kelionė užsitęsė iki vėlaus vakaro. Aldona pasakojo, jog jos brolis Vincas Šulcas (jis gyveno Kėdainiuose, tačiau dažnai apsilankydavo motinos namuose, padėdavo jai nudirbti ūkio darbus) iš pat ryto pasikinkė arklį ir su Dainiumi, kuris čia apsigyveno praėjusio gruodžio pabaigoje grįžęs iš kolonijos, išvažiavo į mišką. Nežinia, ar jiedu spėjo ką nors naudingo nuveikti, nes visiškai girti namo grįžo apie 16 valandą. A. Šulcaitė matė, kaip iš ratų išvirtęs brolis atsikėlė ir pasuko trobos link, o tuo metu Dainius be jokios priežasties staiga ėmė šaukti ir spardyti bei laužyti prieangio duris. Galiausiai kojomis išdaužė dviejų langų stiklus, grėsmingai trypė ir naikino viską, kas pasitaikė jo kelyje. Priblokšta ir be galo išsigandusi Aldona Šulcaitė išbėgo į lauką ir pasislėpė šiaudų kaugėje. Drebėdama iš baimės ten ji pralindėjo maždaug porą valandų. Matyt, pasijutęs niekieno nevaržomu šeimininku, Dainius siautėjo toliau. Kaip dabar darosi aišku, agresyviojo vyruko auka tapo dėdė Vincas, kurį jis tą patį vakarą nuvarė į kapus.
Lavonas prieangyje, žudikas - lovoje
Apie pusę devintos vakaro V. Šulcienė, kartu su sūnumi Zenonu bei šio sugyventine grįžusi namo ir pamačiusi išdaužytus trobos langus, iškart pajuto nelaimę. Tiktai vienintelis Zenonas išdrįso išlipti iš automobilio ir eiti pažiūrėti, kas atsitiko. Kadangi prieangio durys buvo užkabintos iš vidaus, jis įlipo pro išdaužtą langą. Savo brolį Vincą vyriškis aptiko gulintį prieangio kampe negyvą. Aplink buvo pritaškyta daug kraujo... Vincą mirtinai sumušusio kaltininko ilgai ieškoti nereikėjo. Netrukus iš kito kambario išlindo užsimiegojęs D. Dapkus. Jis nieko neaiškino. Vėliau Aldonos Šulcaitės sesers sūnus Antanas pasakojo matęs, kaip Dainius (matyt, tada jau buvo padaręs kruviną darbą iki galo) šoko į vežimą ir šuoliais nuvarė arklį kaimo link (gyvulys buvo taip nuvarytas ir nupliektas, jog kitądien vos galėjo atsikelti). Paskui grįžo atgal ir kuo ramiausiai atsigulė miegoti. Kitądien namiškiai po stalu tarp rakandų ir ryšulių rado kruviną kirvį. Nors tiesioginių žmogžudystės liudininkų nėra, tačiau artimieji neabejoja, jog Vincą sūnėnas užkapojo būtent šiuo kirviu. Dėl kokių priežasčių buvo nužudytas V. Šulcas, aiškinasi Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra. Pagal šį įvykį iškelta baudžiamoji byla.
Blogis suvešėjo paauglystėje
Kai D. Dapkui buvo tiktai ketveri metai pasikorė tėvas. Mamos neteko būdamas 16 metų. Per avariją ji buvo sunkiai sužalota, turėjo iškęsti net 13 operacijų, prarado koją, bet galiausiai mirė. V. Šulcienė pasakojo, jog bjaurus Dainiaus charakteris ėmė ryškėti ankstyvoje paauglystėje. Jau tada jis išdrįsdavo pulti motiną, nelabai skaitėsi su kitais giminaičiais. Praeityje D. Dapkus buvo teistas du kartus. Iš kolonijos, kur atliko bausmę už chuliganizmą, grįžo visai neseniai - gruodžio 12 dieną. Į laisvę jis buvo išleistas anksčiau laiko, kai iki bausmės pabaigos dar buvo likę maždaug pusantrų metų. V. Šulcienė raudodama pasakojo, jog anūkas iškart atvažiavo į jos namus ir čia apsigyveno, nors ši visiškai nenorėjo jo priimti. D. Dapkus vertė močiutę sutikti, kad jos namai būtų deklaruojami kaip nuolatinė Dainiaus gyvenamoji vieta, tikindamas, jog taip reikia padaryti vien tam, kad jis gautų 6 000 litų išmoką, už kurią nusipirktų butą. V. Šulcienė suprato, kad niekas tokių pinigų jam neduos, kad jis pats tiktai nori apgaule užgrobti jos sodybą. Kadangi moteris neskubėjo vykdyti jo nurodymo, pasipylė grasinimai nužudyti, bjauriausi keiksmažodžiai. V. Šulcienę anūkas išvadindavo "sena k...", "sučka" ir t. t., ne kartą bandė prieš ją pakelti ranką. Be to, savo agresyviajam anūkui močiutė turėjo kasdien duoti po 6, 7 ar net 10 litų. Gavęs bedarbio pašalpą jis žadėjo skolą grąžinti, tačiau V. Šulcienė iš jo negavo nė lito... Kuo toliau, tuo jis darėsi agresyvesnis.
Kentėjo visa giminė
Beje, D. Dapkus terorizavo ne tik savo močiutę - nuo jo kentėjo visa giminė. Net vyrai bijodavo su juo susigrumti. Taigi laisvėje pabuvęs vos vieną dienų, jis įsiveržė į savo tetos - V. Šulcienės dukters Janinos Tamoševičienės, gyvenančios Kėdainiuose, - namą ir sumušė ten buvusią Aldoną Šulcaitę. Moteris ir dabar vaikšto su didžiule žaizda kaktoje, kuri gyja labai lėtai. Aldona guodėsi, jog sūnėnas Dainius pasirodė girtas, išdaužė sesers namo langus, ją išsitempė į kiemą, negailestingai mušė, spardė ir netgi bandė išprievartauti. Policininkai jį uždarė į areštinę, tačiau po apklausos paleido. Už trijų dienų D. Dapkus sumušė kitos Aldonos sesers - Krakėse gyvenančios Jadvygos Trinkauskienės sūnų bei vyrą. A. Šulcaitė tikino girdėjusi, jog per šį trumpą laiką D. Dapkus spėjo sumušti ir lyg kėsinosi išprievartauti vieną nėščią moterį, kurios tėvą kadaise taip sužalojo, kad šis tapo invalidu. Beje, būtent už šį nusikaltimą D. Dapkus atlikinėjo bausmę. Nepatvirtintais duomenimis, be žmogžudystės, D. Dapkui gali būti inkriminuoti dar bent keturi nusikaltimai, kuriuose jis greičiausiai būtų kaltinamas chuliganizmu.
Laiku neuždarytas...
Pelėdnagių seniūnijos seniūnas Valentinas Tamulis, išgirdęs apie žiaurų ką tik iš kolonijos paleisto pagarsėjusio Juciūnų kaimo gyventojo elgesį, kreipėsi į policiją prašydamas jį suimti. Deja, į šį prašymą pareigūnai kažkodėl nereagavo. Vis dėlto keista, kodėl niekam nekilo mintis lygtinai į laisvę paleistą (įdomu, už kokius nuopelnus jam buvo suteikta tokia "malonė"), tačiau itin agresyviai besielgiantį ir labai pavojingą (o tai reiškia - visiškai nevykdantį duotų įsipareigojimų) žmogų kuo greičiau sugrąžinti į "zoną", izoliuoti nuo visuomenės. Jei būtų buvę taip padaryta, visiškai tikėtina, kad šiandien V. Šulcienei nebūtų reikėję laidoti savo sūnaus...
