Irena ZUBRICKIENĖ
Vos keturių mėnesių dukrelę Gintarę neseniai palaidoję sutuoktiniai Gintautė (29 m.) ir Ramūnas (31 m.) Riškevičiai, Būdežerių kaimo (Vilkaviškio r.) gyventojai, įsitikinę, kad jų mergytė tapo neatidžių medikų grubios klaidos ar kompetencijos bei dėmesio stokos auka. Kurį laiką mažylę dėl plaučių uždegimo ligoninėje gydžiusios Vilkaviškio pediatrės tokius jaunos šeimos kaltinimus kategoriškai atmeta. Riškevičių tragedijai neabejingi kaimo gyventojai tik trūkčioja pečiais - esą negi plaučių uždegimas jau irgi laikytinas mirtina liga?..
Dėl kosulio - į ligoninę
Gintautė ir Ramūnas Riškevičiai jau apie šešerius metus gyvena prie pat Vilkaviškio miesto esančiame Būdežerių kaime, savarankiškai tvarkosi gyvenamąją pastogę atstojančiame buvusios kolūkio kontoros pastate. Anot Gintautės, pastaruoju metu šeimai buvo pradėję neblogai sektis. Ramūnas ne pirmi metai darbuojasi pas vieną ūkininką, o kadaise mieste padavėja dirbusi Gintautė jau pripratusi prie gyvenimo kaime ir ūkio darbų. Pastaruoju metu moteris paprasčiausiai "darbuojasi" mama - iki netikėtos nelaimės augino tris vaikus: devintus metus bebaigiančią Indrę, tuoj trejų sulauksiantį Gytį ir praėjusių metų pabaigoje gimusią Gintarę.
- Gintarė buvo neplanuotas mūsų vaikas, tačiau gimusi iškart tapo šeimos numylėtine, - šiltai kalbėjo Gintautė, tarsi pasakotų apie popietės miego paguldytą dukrelę, ir vis žvelgė į juodu gedulo kaspinėliu paženklintą kūdikio portretėlį. - Kai vieną dieną mažylė pradėjo vis dažniau kosėti, labai sunerimome. Paskui Gintarę kosėti pradėjo ir Gytis, todėl abu vaikus nusivedžiau pas artimiausios Pūstapėdžių ambulatorijos medikę Laimutę.
Medikei konstatavus, kad abiem mažylėms kiek paraudusios gerklės, jauna motina paklausė patarimo ir nusivežė vaikus į Vilkaviškį. Ligoniukai kaipmat buvo paguldyti į ligoninę, kartu - ir jų mama. Gyčiui buvo nustatytas bronchitas, o mažajai Gintarei - plaučių uždegimas. Trijulė penkiolika parų praleido stacionare, iš kurio abu vaikai į namus buvo išleisti, anot gydžiusių medikių, visiškai sveiki.
Kūdikiui kosulys atsinaujino
Į namus sugrįžusius vaikus netrukus atskubėjo apžiūrėti Pūstapėdžių ambulatorijos darbuotoja Laimutė Rudzienė. Dėl Gyčio ji neturėjo jokių pretenzijų, o dėl Gintarės kiek sutriko, nes mažylė vis tiek pakosėdavo. Kaimo medikė patarė motinai įdėmiai sekti Gintarės būklę ir, kosuliui nepraeinant, atsinešti mažylę į ambulatoriją po geros savaitės, kai kaime lankysis Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre dirbanti vaikų gydytoja Angelija Bakšienė, beje, šioje įstaigoje laikoma viena geriausių pediatrių.
Minėtos gydytojos konsultacijos mažiausiajai Riškevičių atžalėlei iš tiesų prireikė, nes kosulys mergytei nepraėjo. Anot mamos, tas kosulys nebuvo nei dažnas, nei įkyrus, bet tėvus vis dažniau aplankydavo mintis, kad kūdikis iš Vilkaviškio ligoninės buvo išleistas nepasveikęs. Gydytoja A. Bakšienė, apžiūrėjusi neseniai kolegių rankose buvusią Gintarę, Gintautės Riškevičienės teigimu, rimtos ligos neaptiko, tik užsiminė, kad mažylės kvėpavimas vis dar švokščiantis, tad esą vėl gali prireikti gydymo stacionare. Tuokart medikė paskyrė vitaminų, tradicinių lašiukų nuo kosulio ir, nurodžiusi po penkių parų vėl atsinešti mažylę, išleido į namus.
Numatyto vizito dieną - laidotuvės
- Tą dieną, kai buvo nurodyta vėl ateiti pas gydytoją, Gintarytę mes jau laidojome, - stiklinėmis nuo ašarų akimis kalbėjo Gintautė. - Naktį, kai budėjome prie karstelio, man netgi buvo kilusi drastiška mintis rytą lavonėlį nusinešti į ambulatoriją - kaip buvo paskirta. Tokia draskanti nuoskauda manęs neapleidžia nė vieną dieną po dukrytės laidotuvių. Aš ne medikė, bet vis tiek keista, kaip galėjo numirti nuolat medikų apžiūrimas ir gydomas vaikas. Negi geriausios, kaip apie jas tekę girdėti, Vilkaviškio poliklinikos ir ligoninės specialistės negalėjo įžvelgti, kad keturių mėnesių kūdikiui dėl kvėpavimo takų ligos artėja mirtis? Suprantu, kai vaikelis miršta dėl staigaus kūdikių sindromo, nuo meningito, nuo nepagydomų ligų, o čia...
Gintautė kaip pagal nuolat atgal atsukamą filmuką vardijo iki šiol tragiškiausio jos gyvenimo ryto vaizdus: kaip niekada rami naktis, per ilgai snaudžiantys visi šeimos nariai - net mažiausioji, kuri paprastai namiškius prikeldavo pirmoji. Buvo sekmadienis. Gintautė prabudo prieš septynias. Nudžiugusi, kad ir Ramūnui nereikia į darbą, moteris tylomis pakilo iš lovos ir pradėjo planuoti, ką šeima pusryčiaus. Pažvelgė į šalia tėvų lovos stovintį vežimėlį - jame ramiai, pakreipusi galvelę šonan, miegojo šeimos pagrandukė. Motinos akis užkliuvo už mažylės lūpyčių - jos buvo keistai pamėlusios. Gintautė pasilenkė prie dukrelės, palietė ją ir nustėro - kūnelis buvo sustingęs! Šoko ištikta moteris sukėlė ant kojų visą šeimą, tačiau niekas nenorėjo patikėti, kad Gintarė mirusi. Nuo ko, jeigu iš vakaro atrodė pakankamai žvali, neturėjo jokios temperatūros, tik gal buvo kiek nevalgi ir mieguista?..
Gintautė ir šiandien negali sau atleisti, kad tuokart neprabudo naktį - esą gal būtų pastebėjusi blogai besijaučiančią dukrelę ir jai padėjusi? Antra vertus, ne pirmąjį vaikelį auginančiai motinai labai keista, kad jos mažylė užgeso labai tyliai - juk anksčiau motina prabusdavo nuo menkiausio kūdikio krustelėjimo...
Gydžiusi medikė - kolegių pusėje
Kaip teigiama Gintarės Riškevičiūtės mirties liudijime, mergytė mirė dėl plaučių uždegimo ir kvėpavimo takų ligos. Mirusios mažylės tėvams niekaip nesuvokiama, kodėl silpstančios ligoniukės nepastebėjo prieš kelias dienas ją apžiūrėjusi gydytoja A. Bakšienė. Gintautė Riškevičienė neslepia, kad didžiausių pretenzijų ji turinti būtent šiai medikei, ir žada niekada į ją nesikreipti dėl kitų savo vaikų ligų. Gedinti moteris mano, kad Gintarė buvo per anksti išrašyta iš ligoninės, kai joje buvo gydoma dvi savaites (čia mažylę prižiūrėjo taip pat Vilkaviškyje palankiai vertinama gydytoja Kristina Kubilienė). Gintautei dabar atrodo, kad didžiausią dėmesį jos sergančiai dukrytei rodė Pūstapėdžių ambulatorijos - kaimo - medikė.
- Mus taip pat labai sukrėtė žinia apie Gintarės Riškevičiūtės mirtį, - prisipažino dvi savaites mažylę ligoninėje gydžiusi gydytoja Kristina Kubilienė. - Per mano praktiką taip nebuvę, kad ligoninėje išgydytą vaikelį po poros savaičių atsivytų mirtis. Aš pabrėžiu - mergytę mes išleidome visiškai išgydytą.
Gydytoja K. Kubilienė nelinkusi kaltinti ir savo kolegės A. Bakšienės (su pastarąja "Akistatai" nepavyko pasikalbėti). Esą yra liudininkų Pūstapėdžių kaime, kad gydytoja A. Bakšienė ragino G. Riškevičienę jos vis kosinčią mažylę tą pačią dieną vėl guldyti į ligoninę, tačiau jaunoji mama nenorėjusi - sakė gulsianti, jeigu dukrelei pablogėsią. Gal moterys tiesiog nesusikalbėjo. K. Kubilienės manymu, ligoninėje išgydytą ir namuose pabuvusią mergytę greičiausiai vėl užklupo kvėpavimo takų liga galimai peršalus iš naujo. Tuomet kūdikiui reikėjo itin geros slaugos, stropios priežiūros. Gydytoja linkusi manyti, kad motina namuose nebuvo labai dėmesinga sergančiai dukrelei.
- Trys dienos keturių mėnesių kūdikiui - labai didelis laiko tarpas, per kurį gali smarkiai pakisti vaikelio būklė, - sakė gydytoja K. Kubilienė. - Padėtis gali pasikeisti labai staiga, todėl ligoniuko negalima išleisti iš akių nė vienai minutei. Kvėpavimo takų liga apsirgęs mažylis kosti, būna nevalgus, irzlus, sunkiai kvėpuoja, kartais dūsta, dejuoja, prastai miega. Sunku įsivaizduoti, kad motina viso to negirdėjo lemtingąją naktį. Gal reikėtų kitur paieškoti priežasčių, kodėl tą naktį motina taip kietai miegojo?.. - mįslingai ir tarsi kaltindama kalbėjo gydytoja.
Kaip sakė Gintarę gydžiusios medikės, vadovautis vien mirties liudijime skubiai įrašyta mirties priežastimi kol kas nereikėtų. Tikroji išvada turėtų būti patvirtinta atlikus histologinius tyrimus. Beje, šis mirties atvejis nebuvo analizuotas Vilkaviškio ligoninėje, nes ligoniukė mirė ne medikų prižiūrima, o namuose. Turint omenyje, kad mergytė pastarosiomis savaitėmis nuolat buvo matoma medikams, tų oficialių pasvarstymų labai norėtųsi, nes kiekvienas išanalizuotas tragiškas atvejis galėtų būti tarsi užtvaras kitiems panašiems likimams.
- Nieko kito mums nebelieka - tik laukti, kad tiksliau sužinotume, dėl ko netekome savo dukrelės, - atrodė sunkiai besitaikstanti su Gintarės netektimi Gintautė. - Išgyvenome per laidotuves pasklidusių gandų naštą - esą mergytę tėvas išvertė iš vežimuko ir užmušė, esą aš užspaudžiau migdydamasi savo lovoje, tad turime išgyventi ir dėl kitų šiurpiausių naujienų. Baisiausia, kad nebeturime savo mergytės.
Globojama angeliukų...
Sesutės netektį labai išgyvena ir pradinėse klasėse besimokanti Indrė. Po pamokų namuose besisukinėdama mergaitė nuolat verkia, tapo mažakalbė. Net trimetis Gytis supranta, kad Gintarės niekada nebebus. Neseniai berniukas užsipuolė į kiemą užsukusį kaimo vyrą, kuris per laidotuves padėjo užberti duobėn įleistą karstelį su sesutės palaikais. Gyčiui paaiškinta, kad Gintarė po mirties yra globojama angeliukų ir kasnakt pasirodo danguje žvaigždele, ryškiai šviečiančia virš savų namų. Mažametis tiki šiuo mitu ir nuolat vakarais tempiasi mamą į lauką pasimatyti su žvaigždele pavirtusia sesute.
Vengdama kasdieninių akistatų su mirusios dukrelės daiktais, Gintautė skubiai atidavė vežimėlį draugei, išdalino kūdikio drabužėlius. Namuose - gedulas, slogi nuotaika. Ir - didžiulis nepasitikėjimas Vilkaviškio medikėmis, kurios, kaip vis tiek įsitikinusi Gintautė, buvo neprofesionalios ar abejingos, jeigu nepastebėjo gęstančios Riškevičių žvaigždelės...
Medikus dėl jų klaidų linkę kaltinti ir kiti Būdežerių bei Pūstapėdžių kaimų gyventojai, gerai pažįstantys Riškevičius. Esą žiniasklaida kas mėnesį pagarsina po vieną kitą atvejį, kai žmogus dar galėjo gyventi, tik medikai nepastebėjo, nenorėjo pastebėti ar net nesuprato. Anot vienos šmaikščios kaimietės, medikams - kaip tiems tigrams: koks skirtumas, jeigu ant jų dėmėto kailio viena dėme mažiau ar daugiau? Skaudžiausia, kad kai kurių dėmių-klaidų nebeįmanoma ištaisyti - tokias telieka įsidėmėti kaip rimtą gyvenimo pamoką, iš jų mokytis nors kitiems.
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Gedinčiai Gintautei nuotaiką praskaidrina sūnaus Gyčio noras danguje nuolat ieškoti mirusios sesutės žvaigždelės
- Gintautė neslepia, kad susirgusius savo vaikus (šalia - mokyklos dar nelankantis Gytis) po šeimos nelaimės vežtų ne pas visus Vilkaviškio pediatrus
(nuotraukas atsiųsiu iki pietų, jeigu dar neatsiųstos)
