Daiva NORKIENĖ
Antradienį 14.25 val. Klaipėdoje prie "Irvajos" bendrovės susprogdintas Juozapas Paliakas (43 m.) - pirmasis Lietuvos politikas, žuvęs nuo bombos. Laimingo atsitiktinumo dėka šalia J. Paliako nebuvo jo bendražygio socialdemokrato A. Adomaičio. Pastarasis, vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai, antradienį 14 valandą "Irvajoje" ketino aiškintis J. Paliako vaidmenį uostamiesčio verslininkų "kare".
"Veido nematyt, o rėkia"
"Irvajos" biuras Klaipėdoje įsikūręs Bokštų gatvės 9-jo daugiabučio pirmajame aukšte. Miesto centras, aplink - daugiaaukščiai gyvenamieji namai, už kelių šimtų metrų - Vyriausiasis policijos komisariatas. Sprogimas nugriaudėjo J. Paliakui būnant ant firmos laiptų, šalia įėjimo. Tuo metu vienas prieš firmą esančiame name gyvenantis senukas virtuvėje skaitė laikraštį.
- Tik staiga išgirdau garsų trenksmą, o stalas po laikraščiu tiesiog šoktelėjo, - "Akistatai" pasakojo vyriškis. - Išbėgau į lauką, žiūriu - "Irvajos" laiptų papėdėje sėdi krauju pasruvęs vyras ir rėkia. Policija ir greitoji prisistatė labai greitai. Sakote, ar sužeistasis nieko nesakė, nepaaiškino, kas ir kaip? Kur jis kalbės! Veido nė nematyti buvo, tik kruvina masė, kairė ranka nutraukta, kojos, vidaus organai išdraskyta - kraupu žiūrėti.
Sužesitąjį ligoninėn išvežė labai greit, tačiau Raudonojo Kryžiaus reanimacijoje J. Paliakas mirė maždaug po valandos. Įvykio vietoje dar ilgai mėtėsi susprogdintojo drabužių skiautės, telkšojo kraujo klanai. Neatsigaunantys po patirto sukrėtimo "Irvajos" žmonės kitą rytą politiko žūties vietoje uždegė žvakelių, bet rimčiau tvarkytis pradėta tiktai po paros. Sukrešėjusį kraują gatvėn nuplovė staiga prapliupęs smarkokas lietus, stiklo duženas bei įstaigos durų bei lauko apdailos liekanas šlavinėjo darbininkai. Miesto komunalininkai pasitelkę automobilinį bokštelį, stiklino per sprogimą išdužusius aplinkinių daugiabučių langus.
Versijos kelios, ir visos - rimtos
Dar tą patį vakarą įvykio vieton iš Vilniaus atskubėjo speciali sprogmenis tiriančių ekspertų grupė. Specialistai surinko ir išsivežė visas aplink "Irvają" rastas metalines sprogmens nuolaužas, kurias ištyrus turėtų paaiškėti sprogusios bombos rūšis ir veikimo mechanizmas. Klaipėdos Apylinkės prokuratūroje buvo sudaryta speciali tardymo grupė, kuriai vadovauja Tardymo skyriaus vyriausioji prokurorė Regina Morozova. R. Morozova "Akistatos" žurnalistei tvirtino, jog tiriamos kelios versijos, tačiau kol kas nieko naujo nesą. Sostinės ekspertai išvadas dėl sprogmens turėtų pateikti tik po poros savaičių. Minėtoje prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla - dėl tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis.
Kol kas žurnalistus pasiekianti informacija - labai prieštaringa. Netrukus po sprogimo įvykio vieton atskubėjęs "Irvajos" vadovas Vytautas Zigmantas žurnalistams kalbėjo, esą sprogmuo buvęs skirtas jam, tačiau per atsitiktinumą žuvęs jo draugas. "Žinau netgi, kas tai padarė, tačiau įrodymų neturiu", - sakė verslininkas. Tačiau rytdieną jis jau buvo kitos nuomonės. "Dabar manau, kad vis dėlto susprogdinti ketinta ne mane. Jeigu kas būtų norėjęs tai padaryti, rastų kitų būdų. Juk prieš penkias ar dešimt minučių firmos darbuotojos buvo išėjusios į lauką, ir ten nieko įtartino, jokių paketų nepastebėjo. Prie firmos nebuvo nė vieno iš mano automobilių, taigi tas, kuris dėjo sprogmenį, žinojo, kad tuo metu biure manęs nėra", - V. Zigmanto žodžiai. "Irvajos" vadovas užvakar "Akistatos" žurnalistei sakė, jog jį bei "Irvajos" darbuotojas - vadovo žmoną bei buhalterę - iškvietė apklausai į Apylinkės prokuratūrą.
Pagal vieną iš versijų, J. Paliakas sprogmenį galėjo neštis pats ir netyčia susisprogdinti. Tai liudytų ir velioniui padaryti sužalojimai. Į gabalus sudraskyta kairioji ranka, pažeisti pilvo organai, kojos leidžia manyti, jog sprogmuo buvo labai arti J. Paliako ir šiek tiek pakeltas nuo žemės. Sprogimo metu prie "Irvajos" biuro stovėjęs J. Paliako automobilis "Audi 100" buvo neužrakintas, o užvedimo spynelėje kabaliavo palikti rakteliai. Tai rodo, jog į biurą šis vyriškis susiruošė labai trumpam. Sprogimas nugriaudėjęs, kai politikas ėjo vidun ir mėgino atidaryti laukujes biuro duris.
Tačiau, pasak kitų šaltinių, Juozapas trumpai jau pabuvojęs biure, bet jį išeiti į lauką pakvietė paslaptingas mobiliojo telefono skambutis. Vyras išėjo ant laiptų, uždarė paskui save duris, ir tik tada sprogo.
Prištaringa reputacija
J. Paliakas uostamiestyje garsėjo kaip labai kategoriškas, tačiau teisingas žmogus. Pasak kitų jo pažįstamų - piktas ir ambicingas.
Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijęs agronomo išsilavinimą, J. Paliakas 1981 metais gavo paskyrimą į vieną Klaipėdos rajono ūkį dirbti agronomu. Jis buvo vienas jauniausių Lietuvoje kolūkių pirmininkų - neturėdamas nė trisdešimties, jau vadovavo Klaipėdos rajono "Veiviržos" kolūkiui. Ten, Veiviržėnuose, Šaulio gatvėje, J. Paliakas pasistatė namus, kur iki šiol tebegyveno su žmona Virginija ir dviem sūnumis (vienas dar mokosi vidurinėje).
1990 - 1995 metais Juozapas vadovavo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai. Beje, jis ir vienas iš ilgiausiai taryboje išsilaikiusių narių - nuo 1985- ųjų iki šių dienų. Socialdemokratas, opozicijos lyderis J. Paliakas per praėjusių metų rinkimus kandidatavo į LR Seimą vienmandatėje apygardoje. Nesėkmingai. Teigiama, kad jo konkurentas laimėjo nežymia maždaug dviejų šimtų balsų persvara.
J. Paliakas yra dirbęs Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijoje, prieš metus buvo vienas iš AB "Klaipėdos hidrotechnika" vadovų. Kaip "Akistatai" teigė Klaipėdos rajono tarybos narys Andrius Adomaitis, J. Paliakas taryboje buvo labai gerbiamas. "Kai jis prabildavo, visi nuščiūdavo ir klausydavosi, ką pasakys. Keičiantis valdžioms, net merai konsultuodavosi su Juozapu. Jo nuomonės buvo paisoma".
Tačiau kitas velionio pažįstamas, verslininkas (prašęs neskelbti jo pavardės), tikino: "Kai J. Paliakas susisaistė su "Irvajos" vadovu Vytautu Zigmantu, tapo neatpažįstamas: piktas, nervingas, ambicingas".
Gynė
J. Paliakas, naudodamasis tarybos nario padėtimi ir savo ryšiais, gynė privačius savo draugo (verslo partnerio) interesus. Prieš metus "Irvajos" vadovas V. Zigmantas kartu su J. Paliaku įsteigė uždarąją akcinę bendrovę "Zigvita", kurios generaliniu direktoriumi tapo J. Paliakas. Pati "Irvaja", šaltinių teigimu, verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu, taip pat ji buvo pagrindinė šalia Klaipėdos esančios aviaeskadrilės žemės sklypo nuomininkė. "Irvaja" šioje strategiškai patogioje vietoje (šalia paties Vilniaus - Klaipėdos greitkelio) buvo įkūrusi naudotų automobilių turgų. Prieš kurį laiką "Irvaja" teisę naudotis sklypu perleido subnuomininkams - automobilių prekyba užsiimančiai firmai "Vakarų automobilių turgus" (VAT). Tarp "Irvajos" ir VAT kilo didžiulių nesutarimų, kuriuos abi pusės aiškinosi teismuose. Buvusių draugų ambicijos ir aistros tiesiog juokino šalimais, toje pačioje aviaeskadrilėje triūsiančius kitus verslininkus. Vienas žmogus "Akistatai" susidariusią situaciją taip ir pakomentavo:
- Viskas atrodė taip kvaila, vaikiška! Kiek kartų sakiau besipešančioms pusėms, kad pagaliau susitartų ir nejuokintų žmonių. O jie užtverdavo vienas kitam įvažiavimus, užstodavo kelius. Būta ir pasišaudymų. Stengiausi nesikišti, o kai vieni ir kiti man aiškindavo savo ginčų esmę, pro vieną ausį įeidavo, pro kitą išeidavo: ką aš galėjau suprasti, jei nesusigaudė netgi teismai?
Teismas iš VAT "Irvajos" naudai priteisė ketvirtį milijono litų, beje po ilgų bylinėjimųsi VAT paliko prekyvietę.
Tačiau "Irvajos" problemos nesibaigė: nesutarimai (dėl to paties sklypo) kilo ir su ten pat triūsiančia UAB "Aerouostas". "Aerouosto" vadovas Jeronimas Jokubauskas kai kam guodęsis, jog per savaitę turi po kelis teismus ir teigė jau dviejose instancijose laimėjęs. Esą likusi paskutinė - Aukščiausiasis teismas.
Maždaug tuo metu, tikriausiai paprašytas "Irvajos" vadovo V. Zigmanto, įsikišo Juozapas Paliakas. Politikas, kuris nėra "Irvajoje" nei akcininkas, nei darbuotojas, gavo įgaliojimą tvarkyti visus juridinius "Irvajos" reikalus. Kaip jis juos tvarkė, sunku pasakyti. Tačiau J. Paliaką pastebėjo su filmavimo kamera vaikštant aplink "Aerouosto" tvoras, tikriausiai žmogus ketino draugą ginti pasinaudodamas savo kaip politiko padėtimi ir vardu.
UAB "Aerouostas" vadovas J. Jokubauskas (buvęs lakūnas) net du kartus raštu kreipėsi į Klaipėdos rajono tarybos Etikos komisiją. Pirmąkart žmogus gražiuoju prašė "ištirti, ar tarybos narys J. Paliakas nepažeidžia Privačių ir tarnybinių intersų derinimo įstatymo, gindamas privačius "Irvajos" interesus" ir kišdamasis į dviejų verslininkų reikalus. Matyt, komisija reagavo per lėtai, tad nekantraudamas J. Jokubauskas atsiuntė ultimatyvų raštą. Jeigu artimiausiu metu J. Paliako veikla nebūsianti ištirta, jis kreipsiąsis aukščiau.
Klaipėdos rajono tarybos Etikos komisijai vadovauja velionio bendražygis socialdemokratas Andrius Adomaitis (Klaipėdos Darbo biržos direktorius).
- Nutariau apie 14 valandą būtinai nueiti į "Irvają" ir išsiaiškinti, ką ir kodėl J. Paliakas atstovauja. Jau anksčiau per vieną iš posėdžių Juozapą įspėjau, kad toks skundas yra. Tačiau man sutrukdė svarbūs reikalai, ir numatytu laiku "Irvajoje" nepasirodžiau. Po kiek laiko galvoju: jau važiuosiu. Bet tą akimirką per radiją išgirdau, kad ką tik J. Paliakui sprogimo metu nutraukta ranka. Nesupratau, nei kur, nei koks tas sprogimas, tik suvokiau, jog šįkart mudviem susitikti neteks. Vėliau sužinojau, jog kolega numirė, - sakė žurnalistei A. Adomaitis.
Lyg J. Abromavičius
J. Paliakas, panašiai kaip velionis Kaune susprogdintas J. Abromavičius, mėgo kaupti ir įvairioms institucijoms dalinti įvairius asmenis kompromituojančias medžiagas. Pastaruoju metu Juozapui užkliuvo Veiviržio draustinyje ir saugomose senkapių teritorijose neteisėtai įrengti lietuviškos naftos gręžiniai. Medžiagą apie savo pastebėtus pažeidimus žmogus ne tik perskaitė viešoje konferencijoje, bet ir įteikė Valstybės saugumo departamentui. Velionio automobilyje buvo surasti su viena iš lietuviškos naftos bendrovių susiję dokumentai.
"Akistata" gavo žinių, kad velionis, naudodamasis ryšiais ir savo vardu, grasino kitai stambiai uostamiesčio bendrovei "surinkti ir iškelti į viešumą "kompromatą". Kai kurių jį pažinojusiųjų teigimu, J. Paliakas iš tiesų labai mylėjo gamtą, buvo kraštotyrininkas entuziastas, tačiau "tai nereiškia, jog naftininkams kenkė vien dėl šių kilnių paskatų". Mūsų pašnekovas nenorėjo konkretizuoti, apie kokius "naftininkus" kalbama.
Pirmasis atnešęs aukų sprogimas Kliapėdoje nugriaudėjo 1993 metais. Tuomet Danės gatvėje sprogo opelis, kuriame sėdėjo E. Sanda ir T. Kybartas. Abu žuvo. Vėliau nuaidėdavo vienas kitas sprogimas, tačiau pastaruosius dvejus metus Klaipėdos "teroristų padangėje" buvo visiškas štilis.Nuo 1999 metų rugpjūčio (kai Debreceno gatvėje po audine sprigus bombai žuvo Vitalijus Kuzmickas, o drauge buvusiam S. Kuzminui amputuotos kojos), iki J. Paliako susprogdinimo panašių įvykių nebūta.
