Įvairiai susiklosto žmonių gyvenimas. Vienų geriau, kitų - prasčiau. Tačiau bet kurios, kad ir pačios laimingiausios moters gyvenimas yra sunkesnis nei vyro. Rūpesčių vargų, negalavimų moters daliai tenka kur kas daugiau. Taip ir tau - statei namus, prižiūrėjai daržus, auginai vaikus, iškentei ne vieną ligą, ne vieną operaciją. Ir štai atėjo toks metas, kuris neišvengiamas - mes, vaikai, palikom tėvų namus ir tu likai viena. Mes kalti, kad toli gražu ne visą dalį savo šilumos aukojam tau, pasilikusiai vienai. Nes mes jau patys tėvai ir seneliai, mes jau turime savo vaikus ir norim, kad jie būtų laimingi, kaip kad ir tu norėjai matyti mus laimingus. Tau dabar liūdna, mes kalti dėl to, bet tu jau mums atleisk.
Birutė ir Vytautas
REKLAMA
