Lipikai paplitę beveik visame pasaulyje. Jų yra apie 300 rūšių. Geltonasis lipikas labai vertinamas liaudies medicinoje. Sako, kad kasdien geriant šios žolės antpilą, galima susigydyti net sunkios formos hemorojų. Namuose paruoštas antpilas sureguliuoja skrandžio ir žarnyno veiklą, išvalo kraują. Iš lipiko paruoštos vonios taikomos įvairioms odos ligoms gydyti. Vietoj vandens bei arbatos geriant tik šios žolės nuovirą, galima pagyti net nuo sunkaus inkstų uždegimo. Po dviejų mėnesių praeina skausmai ir ligonis pamažu visai pasveiksta.
Kaštonas
Kaštonas Lietuvoje savaime neauga, todėl jis laikomas dekoratyviniu augalu. Vaistams gaminti vartojama šio gražuolio medžio žievė, renkami žiedai ir sėklos. Žiedus reikia rinkti tada, kai apačioje jau pražydę, o viršuje dar tik pradeda skleistis. Kaštono vaisiai tinkamiausi, kai jie dar nepersprogę [žaliuose kevaluose]. Kaštonų nuovirai ir ištraukos gerai veikia kraujagysles, gydo uždegiminius procesus, lėtina kraujo krešumą. Jie naudojami nuo kojų venų aterosklerozės, varikozinio išsiplėtimo, hemorojaus, tromboflebito. Profilaktiškai naudojami po gimdymo ir operacijų, kad nesusidarytų trombai. Kompresas iš prinokusių vaisių bematant pagydo radikulitą. Vaisiai smulkiai sumalami ir sumaišomi su kamparo aliejumi arba kiaulienos taukais. Gauta košelė plonai tepama ant juodos duonos riekelių, kurios klojamos ant skaudamos vietos.
Kaštonų žievės nuoviras ruošiamas taip: 20 g susmulkintų vaisių užpilama stikline vandens ir 30 minučių kaitinama vandens vonelėje. Perkošti ir gerti po du valgomuosius šaukštus tris kartus per dieną. Šis nuoviras tinka ir sutrikus tulžies veiklai bei sergant žarnyno uždegimu.
Kaštono nuoviro kompresai dedami ant skaudančių sąnarių, nes mažina uždegimą.
Šviežias žiedų sultis galima gerti nuo išsiplėtusių kojų venų ir hemorojaus. Gerti prieš valgį, po 20 --30 lašų su vandeniu, du kartus per dieną.
Didelės koncentracijos kaštono ekstraktas lašinamas į arbatas, kad sustiprėtų venos, atleistų patinimus, sumažėtų kojų ir pėdų skausmas.
o.n.
