Lietuvos Seimas, trečiadienį ratifikavęs NATO sutartį, žengė istorinį žingsnį, žymintį naują Lietuvos raidos etapą.
Už Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimą balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo 4, nė vienas parlamentaras nesusilaikė.
Prieš NATO sutarties ratifikavimą balsavo Julius Veselka, Egidijus Klumbys, Vytautas Šustauskas ir Mykolas Pronckus.
J. Veselkos nuomone, parlamentarai, žengdami šitą žingsnį, daro istorinę klaidą. M. Pronckus mano, kad Lietuvos stojimą į NATO reikėjo spręsti referendumu. E. Klumbys teigė manąs, kad šiuo metu Lietuvoje lieka vis mažiau Lietuvos.
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas po NATO sutarties ratifikavimo pasveikino posėdžio dalyvius "su Lietuvos didesniu saugumu, o kartu ir pasaulio saugumu". Būdama NATO narė, Lietuva turės Vašingtono sutarties, kuria NATO buvo įsteigta 1949 metais, numatomas saugumo garantijas - 5-asis sutarties straipsnis numato kolektyvinę bet kurios užpultos narės gynybą. Kolektyvinis saugumo užtikrinimas yra gerokai efektyvesnis nei kiekvienos valstybės rūpestis savo pačios saugumu atskirai. Neutralios Šveicarija ar Švedija gynybai išleidžia daugiau pinigų nei NATO narės. Jau artimiausiu metu Vilniuje pasirodys danų naikintuvai, kurie saugos mūsų oro erdvę. Dėl to labiausiai nepatenkinti rusai, kurie jau seniai šaukia: "Pavojus! NATO eina!" Tiesa, pastaruoju metu tas šauksmas vis silpnesnis, nes nėra kitos išeities. Kaip sakė NATO generalinis sekretorius olandas J. de Jupas Šeferis, visiems teks sėdėti prie vieno stalo, nes kito stalo paprasčiausiai nebus. Beje, NATO generalinis sekretorius praėjusią savaitę lankėsi Lietuvoje.
