Per dešimt metų Lietuvos mokiniai tapo didesniais individualistais, akivaizdžiai išaugo asmeninių interesų svarba, teigia atlikto tyrimo „Lietuvos mokinių istorinės sąmonės pokyčiai“ autoriai.
Tyrimas „Lietuvos mokinių istorinės sąmonės pokyčiai“, kurį Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliko Vilniaus universiteto Sociologijos katedra, siekė atsakyti į klausimą, kaip, stiprėjant demokratijai, liberalėjant ekonomikai, Lietuvai integruojantis į Vakarų pasaulio tarptautines institucijas, keitėsi Lietuvos mokinių istorinė sąmonė. Šis tyrimas pakartojo 1995 m. atliktą tyrimą, todėl jis sudaro galimybę įvertinti, kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė Lietuvos mokinių sąmonė.
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad Lietuvos mokiniai tapo didesniais individualistais, akivaizdžiai išaugo asmeninių interesų svarba: svarbesni tapo draugai, sėkminga karjera, turtas ir pinigai, asmeninio gyvenimo sėkmė.
Tokia vertybė kaip turtas 2005 m. mokiniams yra svarbesnė nei 1995 m. (atitinkamai 3,8 ir 4,1. Visi klausimų atsakymo variantai yra pateikti teiginių skale - dažniausiai penkiabale, kur 1 žymi neigiamą arba nesvarbų aspektą (ar nepritarimą), o 5 - svarbų arba teigiamą).
Turto kaip vertybės svarbos augimui turi įtakos ir tai, kad sėkmingo gyvenimo vizija siejama su finansine gerove. Tai rodo ir atsakymai į klausimą: „Koks, jūsų nuomone, bus jūsų asmeninis gyvenimas po 40 metų?“ 2005 m. atsakymo variantą „aš daug uždirbsiu“ kaip labai tikėtiną pasirinko daugiau Lietuvos mokinių nei 1995 metais.
Lietuvos jaunimas iš Europos šalių išsiskiria didesniu turto ir pinigų vertinimu: pagal šį kriterijų jis užima antrąją vietą Europoje.
O pagal solidarumo su vargšais svarbą Lietuvos mokiniai atsiduria Europos sąrašo gale. Šiuo požiūriu Lietuvos mokinių vertybių kaita iškrinta iš bendro Europos šalių vertinimo, kur socialiniam solidarumui skiriama daug didesnė svarba.
Lietuvos mokiniams tikint, kad ateityje gyvens pasiturimai, taip pat visuotinės materialinės lygybės idėjos rinkos sąlygomis nebuvimas daro įtaką solidarumo su savo šalies ir trečiojo pasaulio vargingaisiais kaip vertybės svarbos sumažėjimą 2005 m. („solidarumas su mano šalies vargšais“ 1995 m. 3,8, 2005 m. 3,7; solidarumas su trečiojo pasaulio vargingaisiais atitinkamai 3,5 ir 3,3).
1995 metais Körberio fondo inicijuotame ir Atviros Lietuvos fondo paremtame tarptautiniame projekte „Jaunimas ir istorija“ buvo atliktas reprezentatyvus 10-11 klasių Lietuvos mokinių istorinės sąmonės tyrimas. Šio tyrimo metu buvo apklausti 1216 mokiniai, kurių atsakymai padėjo nustatyti jų istorinės sąmonės specifiką, edukacinio proceso ypatybes ir įtaką, taip pat ir dominuojančias socialiniais-politines vertybes.
Prabėgus dešimtmečiui, buvo atliktas pakartotinis tyrimas, kuris įgalino nustatyti mokinių istorinės sąmonės, istorijos edukacinio proceso pokyčių trajektorijas ir tendencijas. Reprezentatyvią 419 Lietuvos 10 klasių mokinių apklausą atliko Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologijos specialybės studentai, vadovaujami Sociologijos katedros vedėjo doc. A. Poviliūno.
