Šį mėnesį Jungtinėse Amerikos Valstijose lankėsi Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus. "Amerikos lietuvis" išspausdino interviu su kariuomenės vadu. Mūsų skaitytojams jį pateikiame kiek sutrumpintą.
- Šiuo metu JAV studijuoja apie 30 LR Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siųstų žmonių. O kaip sekasi po mokslų JAV grįžusiems į tėvynę?
- Įvairiai. Kas tikrai pasitvirtino - tai siuntimas žmonių, kurie jau yra apsisprendę ir tarnauja Lietuvos kariuomenėje, o į JAV atvažiuoja tobulintis (pradedant nuo kapitono lygmens) arba seržantų specialistų siuntimas mokytis. Tarkime, baigę Vadų generalinio štabo koledžą yra padarę gana ženklią karjerą.
O atranką į JAV karo akademijas Anapolyje ir Vest Pointe vykdo JAV ambasada pagal Amerikos nustatytą sistemą, mes tam jokios įtakos neturime. Prieš išvykdami studijuoti jaunuoliai pasirašo kontraktą su KAM, bet... Baigę šias akademijas ir grįžę į Lietuvą jie pamato truputį ne tai, kam ruošėsi, ir jiems būna labai sunku. Galbūt tikisi daugiau - kad pabaigusiems tokias prestižines mokyklas jiems iš karto bus suteiktos labai aukštos pareigos. Bet taip neatsitinka - jie pradeda lygiai taip pat, kaip bet kuris leitenantas.
- Teko girdėti, kad buvo atvejų, kai prestižines JAV karines akademijas baigę jaunuoliai iš Lietuvos sulaužė kontraktus, netarnavo KAM.
- Taip, buvo trys tokie atvejai. Situacija yra tokia: bet kuris asmuo, prieš vykdamas mokytis, pasirašo kontraktą, pagal kurį grįžęs turi atidirbti Krašto apsaugos sistemoje 5 metus arba grąžinti mokslams išleistus Lietuvos pusės skirtus pinigus, t. y. apie 100 tūkst. litų (Lietuva apmoka lėktuvo bilietus bei stipendijas).
Vienas karys baigė akademiją, apsivedė čia, Amerikoje, ir apskritai negrįžo į Lietuvą - su juo iki šiol vyksta teisminis procesas. Dar su vienu yra sutarta - jis pripažino, kad sumokės tą sumą per eilę metų pagal sudarytą grafiką. Jei karys to nepripažįsta, pinigai išieškomi teismo keliu.
- Tačiau už ketverių metų lietuvių studijas karo akademijose JAV sumoka žymiai daugiau - kaip yra su tų pinigų grąžinimu?
- Taip, JAV išleidžia ženkliai daugiau - manau, apie 250-300 tūkst. dolerių vieno žmogaus studijoms. Tačiau mes negalime per teismus išsireikalauti pinigų, kuriuos apmokėjo Amerika, mums net nesakomos išleistos sumos.
Tačiau tie trys atvejai yra lašas jūroje. Visuomet tokia rizika yra. Juk, pavyzdžiui, būna, kad ir mūsų Karo akademiją baigę karininkai staiga pasako, kad nenori tarnauti kariuomenėje...
- Kiek uždirba Lietuvos karys? Kokios atlyginimų kilimo perspektyvos?
- Šiai dienai karių atlyginimai Lietuvoje yra žemesni negu šalies gyventojų pajamų vidurkis. O praktika rodo, jog turėtų būti kiek aukštesni už valstybės vidurkį. Nėra paslaptis: mano atlyginimas - 5 000 litų į rankas, eilinio kario - apie 1 200 litų į rankas. Manyčiau, kad ir vienas, ir kitas yra nepakankami. Šiuo metu esame paruošę ir pateikę Vyriausybei, kaip daryti pirmą kėlimo žingsnį - tikimės, kad kariams atlyginimai kils vidutiniškai apie 300-400 litų. Kitais metais planuojame vėl daryti naują žingsnį.
Galvoju, kad šiandien eilinis karys turėtų gauti apie 2000-2500 litų mėnesinį atlyginimą, taigi - maždaug dvigubai. Tačiau tam reikėtų sumažinti kariuomenę.
- Ar link to ir einama?
- Taip. Nors tai ir ne visiems patinka, bet man vadovaujant jau uždarėme dešimt mokymo centrų, tris dalinius, šįmet uždarysime dar du. Judame link to, kad kariuomenė turi būti pakankamai nedidelė, profesionaliai paruošta, gerai apginkluota ir - nepykit - gerai apmokama.
- Tad koks ūpas šiandien mūsų kariuomenėje - Lietuvoje ir misijose?
- Kariuomenės nuotaikos labai geros. Aišku, tai didelis organizmas - 20 tūkst. žmonių, tad visokių prasižengimų būna ir, matyt, bus (ir turbūt ne tik Lietuvoje). Bet bendros nuotaikos yra geros. Norėčiau pailiustruoti: maždaug 80 proc. šauktinių, pabaigusių tarnybą, nori likti profesinės tarnybos kariais. Stojant į Karo akademiją konkursas - daugiau kaip 20 žmonių į vieną vietą. Į misijas siunčiame dalinio principu, bet atsisakymo atvejų niekada neturime - visi žmonės gana noriai važiuoja. Na, o pačiose misijose... Afganistane, kur lankiausi kelis kartus, tikrai visi labai patenkinti. Irake galbūt kiek sunkiau - pastaruoju metu buvo keli sprogdinimai, apšaudymas - gal kiek moralė ir buvo smuktelėjus, bet labai nestipriai ir trumpam. Karių buvo pasiteirauta: gal jie nori nutraukti tarnybą, pasikeisti? Tačiau tai atsitiko tik vienam kariui, ir ne dėl jo noro - nutraukėme tarnybą mes, pamatę, kad atsiranda psichologinių problemų. Taigi sakyčiau: duok, Dieve, kad visoje valstybėje būtų taip, kaip kariuomenėje.
- Dėkui už pokalbį.
