Lietuvos kaimo gyventojas gyvena trumpiau nei miestietis, jis dažniau serga tuberkulioze ir gydosi nuo alkoholinės psichozės, taip pat labiau skursta, kaime mažėja santuokų ir gausėja nesantuokinių vaikų.
Tai rodo Statistikos departamento parengtame leidinyje "Lietuvos kaimas" paskelbti duomenys. Leidinyje apžvelgiami pastarųjų metų kaimo demografiniai pokyčiai, užimtumo, gyvenimo lygio, socialinės infrastruktūros tendencijos.
Kaip antradienį (02.04) pranešė Statistikos departamentas, praėjusių metų pradžioje kaimo vietovėse gyveno trečdalis visų Lietuvos gyventojų - 1 mln. 149 tūkst.
Kaime, kaip ir mieste, daugėja senų žmonių ir mažėja vaikų. Praėjusio dešimtmečio pradžioje kaime buvo 3 proc. daugiau senų žmonių negu vaikų, o praėjusių metų pradžioje - net 14 proc. Didžiausia senų žmonių dalis yra Alytaus ir Utenos apskrityse.
Kaimo vietovėse mažėja santuokų, tačiau gausėja nesantuokinių vaikų. 1990-2001 metais jų dalis, palyginti su visais gimusiais vaikais, padidėjo nuo 8 iki 29 proc. (mieste - nuo 6,5 iki 23 proc.).
2001 metais kaime buvo 417 tūkst. užimtų žmonių arba penktadaliu mažiau nei 1998 metais.
Žemės ūkyje dirbo 239 tūkst. gyventojų, arba 16,5 proc. visų šalies užimtųjų. Nors mažėja užimtųjų žemės ūkyje, o didėja paslaugų sferoje, vis dėlto šis rodiklis aukštesnis už daugelio kandidačių į ES (Estijoje - 7,1 proc., Latvijoje - 15,1 proc., Lenkijoje - 19,2 proc.).
Pasak pranešimo spaudai, matyti ūkininkų ūkių stambinimo tendencija. 2002 metų pradžioje daugiau kaip 30 hektarų bendro žemės ploto turėjo 13 proc. ūkių, o prieš 4 metus - 5 proc. Didžiausi ūkiai vyrauja Šiaulių apskrityje.
Vis jaunesni žmonės pradeda ūkininkauti. 2002 metų pradžioje 14 proc. visų ūkininkų buvo iki 40 metų amžiaus, 37 proc. - 40-59 metų, 49 proc. - 60 metų ir vyresni. 1998 metais 60 metų ir vyresni ūkininkai sudarė 60 proc.
Namų ūkių tyrimų duomenimis, kaimo gyventojų gyvenimo lygis yra gerokai žemesnis nei miesto. Kaimo gyventojai blogiau nei miestiečiai apsirūpinę ilgalaikio naudojimo kultūrinės ir buitinės paskirties prietaisais, gyvena erdvesniuose, tačiau blogiau aprūpintuose komunaliniais patogumais būstuose.
Gyventojų ir būstų 2001 metų surašymo išankstiniais duomenimis, Lietuvoje buvo 21,5 tūkst. kaimo gyvenamųjų vietovių. Dauguma jų - 66,7 proc. - maži kaimai, kuriuose gyvena iki 50 žmonių. Kaimo vietovės, kuriose gyvena 500 ir daugiau žmonių, sudarė apie 2 proc. Didesnėse kaimo gyvenamosiose vietovėse geriau išplėtota socialinė infrastruktūra.
Ikimokyklinių ugdymo įstaigų kaime ir toliau mažėja, tačiau ne taip sparčiai kaip 1990-1997 metais, kai jų sumažėjo beveik keturis kartus. Atsiranda tendencija bendrojo lavinimo mokyklose steigti ikimokyklinio ugdymo grupes. 2001 metais tokios grupės buvo 144 mokyklose.
2001 metais kaimo ikimokyklines įstaigas lankė 13,3 proc. 1-6 metų amžiaus kaimo vaikų (mieste - 59,3 proc.).
Sumažinus kaimo mokyklų skaičių, racionaliau naudojamos švietimo lėšos, tačiau kilo svarbi moksleivių pavėžėjimo problema. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais 350 geltonųjų autobusų iš atokių kaimų ir gyvenviečių vežioja maždaug 100 tūkst. moksleivių.
Vienas reikšmingiausių visuomenės sveikatos rodiklių - vidutinė būsimo gyvenimo trukmė, kuri 2001 metais kaimo vyrų buvo 63,6 metų, moterų - 76,4 metų (miesto atitinkamai 67,1 metų ir 78 metai).
Analizuojant sergamumo rodiklius matyti, kad vienos ligos labiau būdingos miesto, kitos - kaimo gyventojams. Kaimo gyventojams būdingesni susirgimai, susiję su aplinkos ir asmens higiena. Jie dažniau serga onkologiniais susirgimais, tuberkulioze.
Rimta socialine problema išlieka alkoholio vartojimas. Kaimo gyventojai daugiau gydosi nuo alkoholinės psichozės, miesto gyventojai - lėtinio alkoholizmo ir priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Sergamumo alkoholine psichoze rodikliai beveik nekinta ir 2001 metais kaime 100 tūkst. gyventojų teko 30,4 susirgimo (mieste - 18,6).
Kaimo gyventojų mirtingumas yra daug didesnis negu miesto. Labiausiai skiriasi jaunų kaimo ir miesto vyrų mirtingumo rodikliai. 2001 metais 20-44 metų kaimo vyrų mirtingumas 1,5 karto didesnis negu miesto, o 25-29 metų amžiaus grupėje net 1,9 karto.
Mirtingumas transporto įvykių metu kaime 67 proc. didesnis negu mieste. Atsitiktinių paskendimų 1000-iui kaimo gyventojų tenka 2 kartus daugiau negu mieste, tiek pat kartų dažnesnės ir savižudybės.
Užregistruoti nusikaltimai kaime sudaro beveik trečdalį visų šalyje užregistruotų nusikaltimų. Skaičiuojant 10 tūkst. gyventojų, smurtinių nusikaltimų kaime padaroma daugiau nei mieste. Vagysčių kaime užregistruojama maždaug 30 proc. mažiau nei mieste, plėšimų, turto prievartavimo atvejų - 3 kartus mažiau.
Kas septinta vagystė kaime padaroma įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, o kas dešimta yra gyvulių vagystė. Ypač sparčiai kaime daugėja gyvulių ir automobilių vagysčių. 2001 metais užregistruotos 549 automobilių ir 1335 gyvulių vagystės (1999 metais - 405 ir 650).
Kaime išaiškinama daugiau nusikaltimų nei mieste. 2001 metais kaime buvo išaiškinta 48 proc. visų nusikaltimų (mieste - 37 proc.).
BNS
