Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuva šiandien nėra valdoma demokratiškai ir daugiau nei 70 proc. įsitikinę, kad Lietuvoje negerbiamos žmogaus teisės. Tai rodo Lietuvos vertybių tyrimas, kurį Pilietinės visuomenės instituto užsakymu rugsėjo mėnesį atliko bendrovė "Baltijos tyrimai".
Tyrimo metu gyventojų buvo prašoma įvertinti Lietuvos demokratiškumo lygį pagal 10 balų skalę, kur 1 reiškia, kad Lietuva šiandien valdoma „visiškai nedemokratiškai“, o 10 – „visiškai demokratiškai“. Kaip rodo apklausos rezultatai, tik 19,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuva šiandien valdoma demokratiškai, 32,4 proc. respondentų Lietuvos demokratiškumo lygį įvertino kaip vidutinišką, o beveik pusė (48,4 proc.) gyventojų Lietuvos valdymo sistemą laiko nedemokratiška. Tik 1,7 proc. gyventojų tiki, kad Lietuva valdoma „visiškai demokratiškai“, o 8,3 proc. mano, kad ji valdoma „visiškai nedemokratiškai.“
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai yra nepatenkinti žmogaus teisių apsauga šalyje. Tik 26,9 proc. respondentų sutinka, kad Lietuvoje žmogaus teisės labai gerbiamos arba iš dalies gerbiamos, beveik pusė žmonių (47,7 proc.) mano, kad žmogaus teisės Lietuvoje nelabai gerbiamos, o ketvirtadalis (25,4) teigia, kad jos apskritai negerbiamos.
Duomenys rodo, kad labiausiai Lietuvos demokratiškumu tiki jaunimas iki 30 m. ir žmonės, kurių šeimos mėnesio pajamos viršija 1,5 tūkst. litų. Įdomu tai, kad demokratiją Lietuvoje geriausiai vertina lenkai: kad Lietuva valdoma demokratiškai, tiki 33 proc. lenkų tautybės respondentų, 19 proc. lietuvių ir 14 proc. rusų.
Labiausiai demokratija Lietuvoje yra nusivylę Liberalų demokratų partijos rėmėjai: net 72 proc. jų mano, kad Lietuva valdoma nedemokratiškai. Gana kritiški yra ir Darbo partijos bei Valstiečių ir naujosios demokratijos rėmėjai. Pozityviausiai Lietuvos demokratijos būklę vertina valdančiosios Socialdemokratų partijos rinkėjai ir opozicinės Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir Centro sąjungos šalininkai.
Žmogaus teisių vertinimas taip pat susijęs su amžiumi ir pajamomis: turtingesni ir jaunesni žmonės labiau linkę tikėti, kad žmogaus teisės Lietuvoje bent iš dalies gerbiamos. Be to, Lietuvos tautinės mažumos žmogaus teisių Lietuvoje apsaugą vertina daug geriau nei lietuviai: kad Lietuvoje žmogaus teisės labai arba šiek tiek gerbiamos, sutinka 26 proc. lietuvių, 35 proc. rusų ir 38 proc. lenkų tautybės gyventojų.
Labiausiai nusivylę žmogaus teisių apsauga yra Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungos bei Liberalų demokratų partijos šalininkai, o kitų partijų rėmėjų nuomonės labai panašios: tarp Darbo partijos rinkėjų pasitikinčių žmogaus teisių apsauga yra beveik tiek pat, kiek ir tarp Tėvynės sąjungos ar Liberalų ir centro sąjungos rėmėjų.
