Po pirties - ant peilio...
Alvidas JANCEVIČIUS
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko padėjėjas 8-5 2621006, 8 652 25241
2005 metų liepos antrąją, apie pietus, 43 metų Vilniaus rajono Miškinių kaimo gyventojas Vladimiras Šamšinas su sugyventine atvažiavo pas to paties kaimo gyventoją A. K. Čia jau rado V. P., kuris buvo iškūrenęs pirtį. Kompanija, kaip pridera, išgėrė o išgėrusi nuėjo išsimaudyti. Kaip paskui prisiminė pats V. Šamšinas, vienu metu jo sugyventinė trumpam liko pirtyje su V. P. Pastarasis, esą, tuo buvęs labai patenkintas, ėmęs kvailai teisintis. O tai V. Šamšiną ir įžeidę. Jis pradėjo necenzūriniais žodžiais, kalėjimo žargonu, dergti V. P. Kas toliau vyko, negalėjo pasakyti. Prisiminė tik kaip nuo stalo pačiupo peilį... Vėliau teisme V. Šamšinas pasakojo, tarsi per rūką prisimenąs V. P. gulintį ant grindų, prisimenąs kaip ištraukęs jam iš krūtinės peilį, kaip uždengęs žaizdą rankšluosčiu... Sodybos šeimininkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau atvykusiems medikams neliko nieko kita kaip tik konstatuoti V. P. mirtį.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija V. Šamšiną už nužudymą nuteisė laisvės atėmimu devyneriems metams.
Nors ir pripažindamas savo atsakomybę, nuteistasis neskubėjo atsiduoti valstybės globon ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Tačiau čia užuojautos nesulaukė, apeliacinis skundas buvo atmestas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atkeliavo V. Šamšino kasacinis skundas. Jame buvo prašoma iš teismų sprendimų panaikinti aplinkybę, jog nukentėjusįjį jis nužudė tyčia ir nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis suteikė nukentėjusiajam pagalbą, prisipažino padaręs nusikaltimą. V. Šamšino nuomone, alkoholio vartojimas nėra draudžiamas, be to, byloje nenustatyta, jog alkoholį jis vartojo dėl drąsos rengdamasis nužudyti V. P. Iš esmės konfliktą išprovokavę nukentėjusysis ir jo, V. Šamšino, draugė, todėl nesąžininga visą kaltę suversti jam vienam. Visko iš tiesų neprisimenąs, tačiau manąs, jog tam įtakos turėjęs alkoholis ir dėl konflikto kilęs pyktis bei susijaudinimas. V. Šamšino žodžiais, įvykęs tiesiog nelaimingas atsitikimas buityje, nesilaikant saugumo taisyklių kito žmogaus atžvilgiu. Todėl visą žalą ieškovams privalanti atlyginti valstybė, kadangi ji nedraudžiant gaminti ir vartoti alkoholį, kuris yra pavojingas žmogaus sveikatai bei sunkina teisinę padėtį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje akcentavo, jog V. Šamšinas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, veikė netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. To neneigia ir jis pats kasaciniame skunde. Taigi ši aplinkybė pagrįstai pripažinta sunkinančia atsakomybę. O tai, kad V. Šamšinas prisipažino, nuoširdžiai gailisi - teismai pripažino lengvinančia aplinkybe. Kolegija sutiko, jog nuteistasis iš tiesų dėjo prie nukentėjusiojo žaizdos rankšluostį, tačiau greitąją medicinos pagalbą, policiją iškvietė sodybos šeimininkas A. K. Taigi rankšluosčio dėjimas negali būti vertinama kaip pagalbos nukentėjusiajam asmeniui suteikimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo Vladimiro Šamšino kasacinį skundą atmetė.
