Nepadėjo nė amnestija
Alvidas JANCEVIČIUS
Jonas Urka teismuose tikrai ne naujokas. Su juo susijusios istorijos jau gana gerai žinomos plačiajai visuomenei. Visai neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka jo baudžiamąją bylą dėl V. Landsbergio apšmeižimo.
Ir štai dar viena baudžiamoji byla, primenanti gana senus įvykius. Tačiau ir čia teisiamojo pavardė pažįstama.
Tada J. Urka buvo UAB "Svetur" direktorius. Iš dar egzistavusio Lietuvos akcinio inovacinio banko jis pasiėmė 22 milijonų litų paskolą. Ir turėjo Vilniaus mieste, Tarandėje, jam nuosavybės teise priklausantį 1 501 kvadratinio metro ploto žemės sklypą. Tai štai 1995 metų gegužės 5 dienos turto įkeitimo sutartimi šį sklypą ėmė ir įkeitė bankui, sakytum, garantuodamas, jog paskola bus grąžinta. Tačiau bendrovės ekonominė situacija, direktoriui žinant, blogėjo. 2000 metų gegužės 30 dienos sutartimi tas pats J. Urka savo 27 000 litų vertės įkeistąjį sklypą ėmė ir pardavė tokiam A. S. Navickui už juokingus 5 000 litų ir šiuos pinigus iššvaistė. Teisininkų kalba kalbant, kreditoriui, LAIB teisių perėmėjui AB "Turto bankas", buvo padaryta jau minėta 27 000 litų turtinė žala.
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas visoje šioje istorijoje neįžvelgė nieko peiktina ir šių metų kovo 27 dienos nuosprendžiu J. Urką išteisino, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.
Tačiau tai dar nebuvo pabaiga. Mat Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija rugsėjo 19 dieną priėmė naują nuosprendį. Iš dalies pridėjus pagal pirmesnį nuosprendį neatliktą bausmę, J. Urkai nustatyta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė konfiskuojant pusę turto. "Turto banko" naudai iš J. Urkos priteisti 27 tūkstančiai litų.
Dabar jau sunerimo pats nuteistasis, juo labiau kad pakankamai neblogai pažįsta kolonijos gyvenimą ir neskubėjo ten sugrįžti.
Kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui jis teigė esą pats nebuvęs paskolos sutarties tarp banko ir UAB "Svetur" šalimi. Bankui skolingas esąs tik "Svetur". Parduotasis žemės sklypas buvęs jo asmeninė nuosavybė ir pagal minėtąją paskolos sutartį negalėjęs būti pateiktas bendrovės skolai grąžinti, nes bendrovės turtas esąs atskirtas nuo akcininkų turto. Sutartis esanti notariškai nepatvirtinta ir turto registravimo įstaigoje neįregistruota. O kaltinimas, jog žemės sklypą pardavęs nepateisinamai pigiai, nepagrįstas - sklypo pardavimo faktas ir kaina neturį nieko bendra su inkriminuotu nusikaltimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pritarė apygardos teismo išvadai, jog J. Urka, kaip UAB "Svetur" direktorius, garantavo kredito grąžinimą savo turtu. Įkeitimo sutartis iš tiesų nebuvo notariškai patvirtinta ir atitinkamai neįregistruota, tačiau iš jos aiškiai matyti, jog J. Urka ja siekė garantuoti kredito grąžinimą. Įkeitimo sutartis buvo galiojanti ir J. Urka, prieš parduodamas sklypą, dėl jos pripažinimo negaliojančia nesikreipė.
Įvertinusi šias bei kitas bylos aplinkybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pripažino, jog J. Urkos veiką Vilniaus apygardos teismas kvalifikavo teisingai ir tinkamai pritaikė Baudžiamąjį kodeksą. Kartu pažymėta, kad nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, todėl turi būti taikomas šių metų lapkričio 7-osios įstatymas dėl amnestijos. Todėl nuteistojo Jono Urkos kasacinis skundas atmestas. Pritaikius amnestiją neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu šeštadaliu - dviem mėnesiais. Taigi galvok negalvojęs, o dešimčiai mėnesių į "zoną" teks vykti. Ir dar prarasti pusę turto...
