Šią istoriją galėtume pavadinti tipišku nūdienos žmonių mulkinimo pavyzdžiu, atitinkančiu visus klasikinius reikalavimus. Nors apie tai rašoma ir kalbama apsčiai, sukčiams darbo nestinga.
2003 metų liepos septynioliktosios naktį, pirmą valandą, V. M. namuose suskambo telefonas. Nepažįstamas balsas užsimiegojusiai moteriai pranešė, kad jos brolis sukėlęs auto avariją. O kad apie tai nesužinotų policija, V. M. turinti sumokėti tris tūkstančius litų. Moteriai pavyko sumą sumažinti iki vieno tūkstančio. Apie pusę penkių ryto šie pinigai prie Panevėžio rajono Smilgių kaimo kapinių buvo perduoti, kaip vėliau paaiškėjo, ne kartą teistam recidyvistui Kęstučiui Skarai. Tiesa, iš šios sumos septynis šimtus litų jis atidavė ikiteisminio tyrimo metu taip ir nenustatytam asmeniui, kuris ir skambino telefonu.
Panevėžio miesto apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į tai, kad K. Skara buvo tik padėjėjas, tačiau kartu praeityje teistas ir teistumas neišnykęs ir paskyrė teisiamajam laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams. Tačiau, įvertinus, jog K. Skara dirba, augina ir išlaiko mažametį sūnų, pasižada ateityje nenusikalsti, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas pusantrų metų laikui bei paskirti keletas įpareigojimų.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, priešingai, pažymėjo, jog K. Skara, turėdamas tris neišnykusius teistumus už anksčiau padarytus nusikaltimus, praėjus vos trylikai dienų po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, padarė naują apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Po šio nusikaltimo 2004 metų vasario 22 dieną jis apvogė butą. Už tai bausmę jau atliko. Apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad K. Skara iki šiol neatlygino nukentėjusiajai nė dalies žalos, priimant nuosprendį apylinkės teisme buvo trumpam įsidarbinęs ir vėl nedirba bei neturi pragyvenimo šaltinio. Todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl lygtinio K. Skaros nuteisimo panaikinta.
Ir tada nuteistasis parašė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Prašė atkreipti dėmesį, jog turi šeimą, augina ir išlaiko mažametį sūnų bei tris nepilnamečius sugyventinės vaikus. Sugyventinė, su kuria jis rengiasi tuoktis, esanti antros grupės invalidė, laukiasi kūdikio. Dabar dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, nebuvęs šio nusikaltimo iniciatorius o tik padėjėjas, nukentėjusiosios atsiprašęs ir pasižada daugiau nebenusikalsti bei dorai gyventi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad K. Skara padarė nesunkų nusikaltimą, ką teisingai kvalifikavo apylinkės teismas. Apygardos teisme nagrinėjant bylą, nuteistasis iš tiesų nedirbo. Tačiau Aukščiausiajam Teismui pateikti duomenys, jog dabar turi nuolatinį darbą, kol jį susirado, dirbo darže ir atsitiktinius darbus. Turi šeimą. Visi šie duomenys patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad K. Skarai paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslus galima pasiekti be realaus jos atlikimo. Kolegija taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiajai žala bus greičiau atlyginta, jei kaltininkas dirbs, o ne realiai atlikinės laisvės atėmimo bausmę. Ar atleisti nuteistąjį nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, spręs teismas, atsižvelgęs į jo elgesį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegijos nuosprendį ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį be pakeitimų. ALVIDAS JANCEVIČIUS Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko padėjėjas 8-5 2621006, 8 652 25241
