Lietuvoje veiklą pradeda Teisingumo institutas

Jauni ir ambicingi teisininkai analizuos teisės problemas ir kels jas į viešumą - tai jie tikisi padaryti dirbdami Teisingumo institute. "Nevyriausybinė organizacija, novatoriškais metodais sieksianti teisingumo visose gyvenimo srityse, ypač teisės taikymo praktikoje", - spaudos konferencijoje antradienį ją pristatė vienas iš Teisingumo instituto steigėjų, advokatas Valdemaras Stančikas. Teisingumo instituto nariai - teisininkai, dirbantys tiek praktinį, tiek mokslinį darbą. Jie pasiryžę dalį savo laiko neatlygintinai skirti visuomeninei veiklai. Vakarų šalyse yra įprasta, kad teisininkai, siekdami gero vardo, gerindami savo įvaizdį, dalį savo laiko skiria visuomeninei veiklai. Lietuvoje tokia veikla kol kas nėra paplitusi, tačiau manoma, kad tokia tradicija prigis ir čia. Institutui vadovaus Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Kurpuvesas. "Institutas greitu laiku taps kaip visuomenės priemonė, nes, mūsų įsitikinimu, vienas galingiausių ginklų, kovojant su neteisingumu, yra viešumas", - mano V.Stančikas. Teisingumo institutas planuoja atidaryti pirmąjį Lietuvoje portalą, skirtą teisingumo bei teisės problematikai. Jis bus skirtas ne teisininkų auditorijai, o plačiai visuomenei. Čia bus apžvelgiami instituto darbai, tyrimai, skelbiama naudinga visuomenei ir žiniasklaidai informacija. Informaciją paruoš profesionalūs teisininkai. Jiems gali tekti imtis ir žurnalistinio tiriamojo darbo. "Savo veikloje Teisingumo institutas visų pirma sieks identifikuoti didžiausius neteisingumo pavyzdžius teisės praktikoje. Čia mums bus vienodai tinkami tiek mokslinių praktinių konferencijų išvados ir apibendrinimai, tiek eilinio, su teisingumu gyvenime susidūrusio ir nuo jo nukentėjusio žmogaus asmeninė patirtis", - sakė V.Stančikas. Institutas teisinėmis priemonėmis sieks atkurti teisingumą, todėl, esant reikalui, inicijuos teismo bylas ir padės žmonėms ginti savo teises, ko jie dažnai nesugeba dėl nežinojimo, baimės ar lėšų trūkumo. Tais atvejais, kai neteisingumas yra įtvirtintas pačiuose įstatymuose, pačiuose teisės aktuose ir dėl formalistinio požiūrio yra toleruojamas teismų, dažnai iškeliant teisėtumą virš teisingumo, institutas sieks įstatymų keitimo. "Čia mes naudosimės labai plačiu priemonių arsenalu, panaudodami tiek peticijų, tiek Susirinkimų įstatymo teikiamas galimybes. Aktyviai bendradarbiausime su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, valdžios institucijomis, ypač mokslo", - teigė V.Stančikas. Teisingumo instituto direktorius V.Kurpuvesas sakė, kad pirma teisinė problema, kurią mato teisininkai ir kurią jie pasirengę ištirti ir pateikti pasiūlymus, susijusi su administracinėmis bylomis. Pasak jo, kai asmuo padaro administracinį teisės pažeidimą ir yra nubaudžiamas, o jei vėliau paaiškėja, kad jis buvo nubaustas neteisėtai, tas asmuo negauna jokio žalos atlyginimo. Bylinėdamasis jis patiria tam tikras išlaidas - teisinei pagalbai, kelionei apmokėti. Jei jis laimi bylą, kur buvo kaltinamas administracinės teisės pažeidimu, tai jam tos išlaidos nėra atlyginamos, nes tam kol kas nėra įstatyminio pagrindo - Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenustato, kad tokiems asmenis turi būti atlyginama jų patirta žala. Taip mano ir teismai, kurie vadovaujasi formalia įstatymo norma, nesivadovauja teise, nesivadovauja įstatymo analogija ir tokiose bylose nepriteisia žalos atlyginimo. "Susiduriame su tokia situacija, kaip mokamas teisingumas - kad būtų pasiektas kažkoks teisingumas pats asmuo turi apginti save ir už tai dar sumokėti. Jis tada turi galimybę tik rinktis - ar susitaikyti su neteisėta ir nepagrįstai paskirta administracine nuobauda, ar vis dėl to ginti savo pažeistą teisę ir tokiu būdu patirti 4-5 kartus didesnes išlaidas", - kalbėjo V.Kurpuvesas. Jo manymu, tokia situacija pakankamai patogi pareigūnams, valstybės tarnautojams, kurie skiria administracines nuobaudas, nes jei nuobauda panaikinama, nereikia atlyginti žalos nukentėjusiam asmeniui. "Mes planuojame ištirti situaciją ir pateikti konkrečius pasiūlymu - tai yra pasinaudoti peticijos teise, parengti Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamas pataisas, galbūt, inicijuosime kelias teisines bylas ir bandysime problemas spręsti", - sakė direktorius. V.Kurpuvesas teisininko karjerą pradėjo 1999 metais. Nuo 2002 iki 2005 metų dirbo Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo departamente vyresniuoju specialistu. Nuo 2005-ųjų dirba ir pedagoginį mokslinį darbą Mykolo Romerio universitete, yra Administracinės teisės ir proceso katedros lektorius, dėsto administracinio proceso teisę. Kaip mokslininkas jis gilinasi į administracinės teisės, administracinio proceso teisės ir aplinkos teisės problematiką.