Lietuvoje padaugėjo alų ir vyną vartojančių gyventojų, taip pat moterų, geriančių stiprius alkoholinius gėrimus bei sumažėjo niekada alkoholinių gėrimų neragavusių gyventojų.
Tai žurnale "Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas" skelbia Kauno medicinos universiteto (KMU) mokslininkai, kurie penkiuose Lietuvos rajonuose atliko suaugusių gyventojų alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių pokyčių tyrimą. Tyrimas vyko Joniškio, Kaišiadorių, Kretingos, Kupiškio ir Varėnos rajonuose.
Pasak tyrimo rezultatų, bendras vartojančių alkoholinius gėrimus asmenų skaičius padidėjo nedaug: vyrų - nuo 86,5 procentų 1987 metais iki 91,8 proc. 1999 metais, moterų atitinkamai nuo 58,7 proc. iki 86,8 proc.
Niekada nevartojusių alkoholinių gėrimų per tą patį laikotarpį tarp vyrų sumažėjo nuo 8,9 proc. iki 4,8 proc., tarp moterų - nuo 36,9 iki 10,6 procentų.
Per dvylika metų pakito vyrų ir moterų alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiai: padaugėjo gyventojų geriančiųjų nestiprius alkoholinius gėrimus - alų ir vyną. Geriančių alų vyrų padaugėjo 2,4 karto, moterų 3,1 karto. Vyrai ir moterys dažniau pradėjo vartoti ir vyną - atitinkamai 1,5 ir 1,6 karto.
Vyrų, vartojančių stiprius alkoholinius gėrimus, skaičius nepakito, o moterų padidėjo nuo 39,8 iki 58,8 proc.
Daugiausia piktnaudžiaujančių alkoholiu vyrų buvo 34-44 amžiaus grupėje, moterų 25-34 metų amžiaus grupėje.
Vyresnio amžiaus gyventojų per kartą suvartojamas alkoholinių gėrimų kiekis buvo mažesnis negu jaunimo.
Nustatytas atvirkštinis ryšys tarp rizikingo alkoholinių gėrimų vartojimo ir moterų išsimokslinimo. Pasak mokslininkų, galimybės, kad aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys rizikingai vartojo alkoholinius gėrimus buvo 11 kartų mažesni nei nebaigto vidurinio grupėje.
Tyrimo metu nustatyta, kad rūkantys vyrai alkoholinius gėrimus vartojo du kartus dažniau, o rūkančios moterys - net 5 kartus dažniau negu nerūkančios.
Tarp vyrų, turinčių aukštą kraujospūdžio ligą, piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais buvo 1,5 karto daugiau negu tarp turinčių normalų kraujospūdį.
Pasak KMU mokslininkų, tai, kad didėja stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas tarp moterų bei alkoholinių gėrimų suvartojimas vienam gyventojui per metus, anot KMU mokslininkų, rodo, jog valstybinė alkoholio kontrolės politika yra neefektyvi.
Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovo Lietuvoje docento Roberto Petkevičiaus nuomone, tai, kad Lietuvoje populiarėja alus ir vynas yra teigiamas dalykas. Tokias tendencijas R.Petkevičius sieja su labai suaktyvėjusia alaus, vyno ir kitų nestiprių alkoholinių gėrimų reklama ir įvairiomis akcijomis šalyje.
R.Petkevičius BNS teigė, jog absoliučių abstinentų visose šalyse labai mažai. "Šiuo metu yra svarbiau ne visiška abstinencija, bet atsakingas alkoholinių gėrimų vartojimas šalyje", - pabrėžė PSO atstovas Lietuvoje.
Jo teigimu, "geriau jaunimas tegul atsakingai vartoja alų ar vyną nei stiprius alkoholinius gėrimus ar jų kokteilius".
Birželį naujienų portalo "Delfi" užsakymu atliktos apklausos duomenimis, kas aštuntas Lietuvos gyventojas teigia bent retkarčiais vartojantis alkoholinius gėrimus, tačiau dauguma respondentų sugeba neišlaidauti svaigalams.
85 proc. apklaustųjų retkarčiais pavartoja alkoholio. 47 proc. vartotojų alkoholiui per mėnesį teigė išleidžiantys nuo 20 iki 50 litų, 19 proc. alkoholiui skiria tik iki 20 litų, 15 proc. - nuo 50 iki 100 litų, tik 8 proc. - daugiau nei 100 litų per mėnesį.
Apklausos duomenimis, alkoholinių gėrimų rinkos favoritas - alus. Net 27 proc. apklaustųjų teigė teikiantys pirmenybę šiam lengvam alkoholiniam gėrimui. 22 proc. respondentų mieliausiai renkasi vyną, 12 proc. - degtinę. Alų ir degtinę dažniausiai renkasi vyrai, moterys - vyną ir kokteilius, tačiau net 17 proc. tyrime dalyvavusių moterų kaip mėgstamiausią gėrimą įvardijo alų.
BNS
