Valstybės kontrolieriai, įvertinę mokyklų finansavimą, nustatė, kad iki šiol Lietuvoje nėra aiškios bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos įgyvendinimo strategijos, o tai kelia grėsmę, kad gali būti nepasiekti mokyklų finansavimo reformos tikslai.
Tokias išvadas paskelbė Valstybės kontrolė po audito, per kurį valstybiniai auditoriai įvertino bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformą.
Šia reforma siekiama efektyviau naudojant švietimui skiriamas lėšas gerinti švietimo paslaugų kokybę, sudaryti galimybes teikti švietimo paslaugas pagal moksleivių gebėjimus ir poreikius bei kitų tikslų. Nauja mokyklų finansavimo tvarka remiasi "moksleivio krepšelio" principu, kuriuo numatoma kiekvienam sutartiniam moksleiviui skirti vienodą pinigų sumą.
Pasak trečiadienį (10.08) išplatinto Valstybės kontrolės pranešimo spaudai, auditoriai atkreipė dėmesį, kad iki šiol šalies mokyklose taikoma skirtinga finansavimo tvarka.
Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose bendrosios paskirties bendrojo lavinimo mokyklose vieno moksleivio ugdymui vidutiniškai buvo panaudota 1 836 litai, arba 143 litais daugiau nei savivaldybių mokyklose.
Tai, auditorių nuomone, prieštarauja mokyklų finansavimo reformos tikslui - sukurti skaidrią švietimo finansavimo sistemą.
Audito metu nustatyta, kad mokyklos, savivaldybės bei Švietimo ir mokslo ministerija netiksliai planavo moksleivio krepšelio lėšas.
Pavyzdžiui, 2002 metais 10 savivaldybių, kurių duomenis patikrino auditoriai, apskaičiavo 2,7 mln. litų moksleivio krepšelio lėšų daugiau, nei priklausė pagal metodiką. O tais pačiais metais Švietimo ir mokslo ministerija numatė skirti 8,6 mln. litų daugiau lėšų, nei buvo apskaičiavusios pačios savivaldybės.
Panašios klaidos kartojosi ir 2003 metais. Dėl šių klaidų moksleivio krepšelio lėšos, tenkančios vienam sutartiniam moksleiviui, skirtingose savivaldybėse 2003 metais skiriasi - nuo 1 538 iki 1 595 litų.
Auditoriai pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai viešai skelbti informaciją apie moksleivio krepšelio lėšas, nes tai padėtų įvesti skaidresnę mokyklų finansavimo tvarką.
Mokyklų finansavimo nelygybę dar labiau padidina savivaldybės. Perskirstydamos lėšas, kai kurioms mokykloms jos atėmė iki 55 proc. lėšų.
Tačiau, pasak pranešimo spaudai, nauja finansavimo tvarka padėjo laiku išmokėti atlyginimus mokytojams, kurie 2001 metais vėlavo daugiau nei pusėje savivaldybių.
Moksleivių ugdymui savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose 2002 metais buvo skirta 53,5 mln. litų daugiau nei 2000 metais. Tačiau auditoriai nustatė, kad faktiškai moksleivių ugdymui panaudota tik 3,9 mln. litų daugiau.
Tvirtindamos 2002 metų biudžetus, savivaldybių tarybos moksleivių ugdymui finansuoti skyrė 47,4 mln. litų mažiau, nei buvo numatyta įstatymu. Vidutiniškai 2002-2003 mokslo metais moksleiviai negavo 18 proc. bendruosiuose ugdymo planuose nustatytų papildomo ugdymo valandų.
Todėl, auditorių nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija turi imtis visų priemonių, kad savivaldybės moksleivio krepšelio lėšų nenaudotų kitoms reikmėms, kol neįvykdyti ugdymo planai.
Įstatyme numatyta, kad mokiniams pereinant iš vienos mokyklos į kitą mokyklą, lėšos turi keliauti paskui juos. Tačiau patikrintose savivaldybėse nustatyta, kad savivaldybės ir mokyklos tarpusavyje neretai neatsiskaitydavo arba atsiskaitydavo pavėluotai.
Kai kurios mokyklos, taupydamos moksleivio krepšelio lėšas, komplektavo didesnes klases, nei nustatyta.
Susirūpinimą kelia ir tai, kad vienodo dydžio savivaldybių centrų ir gyvenviečių mokyklų moksleivio krepšelio lėšos kartais skiriasi apie 30 proc.
Pasak pranešimo spaudai, apibendrinę savo pastebėjimus auditoriai konstatavo, kad iki šiol nenustatyta aiški bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos įgyvendinimo strategija.
Valstybės kontrolės nuomone, reformos valdymo, moksleivio krepšelio lėšų planavimo ir naudojimo problemos kelia grėsmę, kad gali būti nepasiekti bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos tikslai.
Auditoriai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip tobulinti mokyklų finansavimo tvarką. Tarp jų - apsvarstyti galimybę, kad bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo programą įgyvendintų pati Švietimo ir mokslo ministerija.
ELTA
