Šių metų pradžia dvigubo skausmo ženklu pažymėta Indonezijoje. Čia smarkiai lyjant sudužo pigių skrydžių bendrovės "Adam Air" lėktuvas "Boeing 737". Žuvo visi 102 juo skridę žmonės. Dvi dienos anksčiau, plaukdamas iš Kalimantano į Javos salą, per Javos jūroje kilusią audrą nuskendo keltas "Senopati". Juo, įskaitant 57 įgulos narius, plaukė 628 žmonės. Išsigelbėjusieji tik vos daugiau nei 200 žmonių. Išsigelbėję pasakojo apie šiurpias paskutines akimirkas prieš keltui nuskęstant ir karštligiškas keleivių pastangas užsivilkti gelbėjimosi liemenes ir patekti į gelbėjimosi valtis. Vienas keleivis pasakojo, kad keltas esant dideliam bangavimui ir lyjant stipriam lietui ėmė virsti ant šono.
Su šeimomis nesusitiko
Indonezijoje, kuri išsidėsčiusi salose, keltų nelaimės - jokia naujiena. Jie čia skęsta gan dažnai. Tačiau nuo tokių nelaimių neapsaugotos ir kitos valstybės. Pernai Bahreine nuskendo laivas, kuriuo į vakaro kruizą buvo išplaukę 130 turistų. Laivas nuskendo maždaug 1,5 kilometro nuo kranto, tačiau išplaukti žmonėms nepavyko. Gyvi liko tik tie, kuriuos ištraukė atskubėję kateriai, o daugiau kaip 60 įvairių tautybių žmonių - indai, britai, filipiniečiai, singapūriečiai bei kiti - nuskendo.
Vos 100 metrų nuplaukęs nuo kranto pernai nuskendo laivas Džibutyje. Laive buvo triskart daugiau žmonių nei leidžiama - 250. Adeno įlankoje nuskendo 72 laivu plaukę maldininkai. Na, o skaudžiausia praėjusių metų jūrų katastrofa įvyko sausio mėnesį Egipte, kai nuskendo iš Saudo Arabijos plaukęs keltas ir žuvo apie tūkstantis žmonių. Pasak liudininkų, vos išplaukus iš uosto, kelte "Al Salam 98" kilo gaisras. Bet keltas plaukė tolyn, vis labiau svirdamas, kol galiausiai pradėjo skęsti ir per kelias minutes atsidūrė po vandeniu. Jeigu laivo įgula būtų laiku pasukusi keltą atgal, tragedijos tikriausiai būtų buvę išvengta. Tarp keleivių irgi buvo maldininkų, grįžtančių iš kasmetinės piligriminės kelionės į Meką, tačiau daugumą keleivių sudarė Saudo Arabijoje dirbantys egiptiečiai, plaukę susitikti su savo šeimomis.
Vežė tiek, kiek tilpo
1987 gruodžio 29-ąją Filipinuose įvyko viena pačių baisiausių jūros katastrofų: keltui "Dona Paz" susidūrus su tanklaiviu "Vector", nuskendo 4341 žmogus. Dėl šios avarijos kaltas žmonių neatsakingumas. Tanklaivį valdė visiškai nepatyrusi įgula, kuri porą metų plaukiojo po jūrą neturėdama net radijo ryšio. Tanklaivio techninė būklė taip pat buvo apgailėtina. Pagal vieną versijų, kalčiausias yra tanklaivio vairininkas, per avariją net nebuvęs prie šturvalo. Pats vairininkas išsigelbėjo ir visa tai neigė - pasak jo, vairas tiesiog neveikė ir jis negalėjo pasukti laivo.
Kita katastrofos priežastis - neįsivaizduojamai perpildytas keltas. "Dona Paz" numatytas gabenti 1800 keleivių, o jų buvo beveik 2,5 karto daugiau. Pernelyg didelis svoris neleido kelto kapitonui pakankamai greitai manevruoti ir išvengti nemažu greičiu artėjančio tanklaivio. Išgyvenusieji tragediją pasakojo, jog tanklaivis, visiškai nesukdamas ir nemažindamas greičio, artėjo kelto link ir į jį rėžėsi. Laivams susidūrus, nugriaudėjo baisus sprogimas. Išsigelbėti iš šio pragaro pavyko tik 24 žmonėms. Tanklaivis nuo smūgio lūžo pusiau ir nuskendo per kelias minutes. "Dona" vandens paviršiuje laikėsi apie porą valandų, tačiau kilus panikai išgyventi buvo beveik neįmanoma.
Tragedija įvyko visiškai ramiu oru. Matomumas buvo puikus. Kaltinimai dėl nelaimės buvo iškelti tanklaivį ir keltą eksploatavusioms kompanijoms. "Donos" savininkas nusižudė, kadangi sužinojo, jog kompensacijos žuvusiųjų giminėms turėtų siekti keletą milijonų dolerių, o laivo draudimas buvo pasibaigęs. Bankrutavusia buvo pripažinta ir kompanija, kuriai priklausė tanklaivis. Jos vadovų nepavyko net surasti.
Skubėjo ir neuždarė šliuzų
Siaurutė juosta, skirianti D.Britaniją nuo Europos, vadinama Lamanšo sąsiauriu, yra tikras laivų kapinynas. Lamanše nuolat knibždėte knibžda laivų, kurių įgulos nevisada laikosi taisyklių. Galima sakyti, kad tokia buvo ir kelto "Herald of Free Enterprises" įgula, 1987 metų kovo 6-ąją užmiršusi uždaryti priekinius šliuzus. Specialistai sako, kad tai nesuvokiama sveiku protu, tačiau visos įgulos bepročiais nepavadinsi. O per atvirus šliuzus vanduo be jokių kliūčių tekėjo į automobilių denį, kol laivas pasviro į šoną ir neapvirto tik todėl, kad atsirėmė į povandeninį smėlio kauburį. Tačiau ir to užteko, kad dėl kilusios panikos žūtų 193 žmonės.
Laris O. Brajanas, sunkvežimio vairuotojas, tuo metu sėdėjo restorane. Staiga nuo stalo pradėjo kristi indai. "Po 45 minučių, - pasakojo jis, - laivas, pusiau užpildytas vandens, gulėjo ant borto. Žmones tiesiog išsiurbdavo per iliuminatorius - tokius vaizdus aš mačiau tik per filmus apie aviakatastrofas". Kaip neretai būna, taip ir tą naktį, atsirado didvyrių - Londono gyventojas Endriu Parkeris, nepabūgęs stichijos ir šalto vandens, savo kūną pavertė gyvu tilteliu, kuriuo į saugią vietą perėjo 120 žmonių. Belgų naro Gvido Kauenbergo komanda išgelbėjo daugiau kaip 40 žmonių.
Jau kitą dieną buksyrai atstatė laivą į normalią padėtį. Laivo priekinėje dalyje matėsi atviri šliuzai - aiški katastrofos priežastis. Tokią avarijos priežastį nurodė ir teismas. Teisėjai konstatavo, kad "laivas nuo kylio iki viršūnės buvo persunktas neatsakingumo liga".
Audra nedidelė, panika - milžiniška
Deja, šis įvykis netapo pamoka. Dėl tų pačių priežasčių po 7 metų žuvo keltas "Estonija".
1994 metų rugsėjo 27 dieną 19 val. keleiviai jau stovėjo ant laivo denio, mojuodami juos išlydintiems draugams. Maždaug 9 val. ryto "Estonija" turėjo prisišvartuoti Stokholmo uoste, įveikusi lygiai 417 kilometrų. Bet kelionė baigėsi daug anksčiau - maždaug po 7 valandų.
"Estonija" nuskendo staigiai. Beveik 1000 žmonių gyvenimas, kaip ir pats laivas, apsivertė aukštyn kojomis per mažiau nei valandą. Tuo metu, kai keltas ėmė skęsti, Baltijoje siautė 7 balų galingumo audra - ne tokia stipri, kad būtų kėlusi mirtiną pavojų. Tačiau ir tarp įgulos narių, ir tarp keleivių kilo panika, niekas nesirūpino žmonių išgelbėjimu. Praėjus 2 valandoms, tragedijos vietoje jau buvo 6 laivai ir keletas sraigtasparnių, tačiau jie išgelbėjo tik 137 žmones, sugebėjusius pasprukti iš kelto. 852 žmonės nuskendo. Daugiausia keltu plaukė švedų - 444 žmonės, estų - apie porą šimtų. Keltu "Estonija" keliavo ir 4 lietuviai. Išsigelbėti pavyko tik vienam - vairuotojui Artūrui Tamašauskui.
Daug komisijų bandė nustatyti kelto nuskendimo priežastį, tačiau jos iki galo neaiškios ir dabar. Dauguma linksta prie to, kad pakeliamoji priekinė dalis atsidarė ir didžiulė masė vandens užpylė keltą. Laivo tragediją tyrusi vokiečių žurnalistė Juta Rabe savo pastebėjimus sudėjo į knygą, pagal kurią buvo pastatytas filmas "Baltijos audra". Filme kaltė dėl "Estonijos" tragedijos suverčiama Rusijos slaptosioms tarnyboms ir Švedijos vyriausybei, kuri neva keltu gabeno rusiškus ginklus.
Kaltas aplaidumas
O štai dėl gaisro jūrų kelte "Skandinavian Star" net neabejojama, kad kaltas savininkų aplaidumas ir saugumo taisyklių nepaisymas. Gaisras kelte, plaukusiame Skagerako sąsiauriu, kilo naktį. Kai žmonės nubudo dusinami dūmų, ne iš karto susigaudė, kas vyksta ir ko griebtis. Jokio pavojaus signalo nebuvo, nes neveikė pavojaus paskelbimo įtaisas. Neveikė ir daugelis priešgaisrinių priemonių, o prie gaisrinių čiaupų nebuvo pajungtas vanduo. Dėl tokio aplaidumo 1990 metų balandžio 8 dieną kelte žuvo 148 žmonės.
Liūdna laivo lemtis
1986 metų rugsėjo 1-ąją pasaulį apskriejo pranešimas: "Naktį netoli Novorosijisko susidūręs su krovininiu laivu patyrė avariją ir paskendo keleivinis garlaivis "Admirolas Nachimovas". Tai buvo pats didžiausias keleivinis laivas Juodojoje jūroje. Tų metų periodikoje skelbtais duomenimis, laive buvo 888 keleiviai ir 346 įgulos nariai. 423 žmonės nuskendo. Laivu plaukė ir dvi turistų grupės (68 žmonės) iš Lietuvos: Kauno ir Marijampolės. Kauno grupė į namus sugrįžo be 17 kelionės draugų, Marijampolės - be 40. Kadangi apie šią katastrofą rašėme labai neseniai ("Akistata" Nr. 66, 2006 m.), tai tik priminsime, kad tą rugsėjo pavakare Cemesio įlankoje susidūrė "Admirolas Nachimovas" ir krovininis laivas "Piotras Vasevas". Tardymo metu nustačius, kad abu kapitonai pažeidė įstatymus, jiedu nuteisti kalėti po 15 metų.
Didžiausios rusų laivų katastrofos
1916 metais Sevastopolio uoste užsidegė ir sprogo karinis laivas "Imperatorienė Marija". Iš 1200 žmonių žuvo 228.
1939 metų gruodžio 12 dieną Laperuzo sąsiauryje nuskendo kalinius vežęs garlaivis "Indigirka". 741 žmogus nuskendo, 430 išsigelbėjo.
1983 metų birželio 5 dieną Volgos upėje ties Uljanovsku garlaivis "Suvorovas" trenkėsi į tilto atramą. Žuvo 176 žmonės.
2000 metų rugpjūčio 12-ąją Barenco jūroje sprogus torpedai, su 118 jūreivių nuskendo povandeninis laivas "Kurskas".
Jūros nuosprendis - lietuviams
Lietuvių, patekusių į katastrofas, yra ne vienas ir ne du. Štai 1955 metų spalio 29 dieną Juodojoje jūroje nuskendo karinis laivas "Novorosijskas". Žuvo 608 žmonės, tarp kurių - ir iš Alytaus į armiją pašauktas Algirdas M. Dar 4 lietuviams pavyko išsigelbėti.
Lietuvos jūrų muziejuje yra nemažai nebylių tragedijos liudininkų ir šimtai jūrose žuvusių klaipėdiečių jūreivių pavardžių. Žinoma, kad 1804 metais per audrą prie Klaipėdos uosto nuskendo laivas "Guardian" su 58 jūreiviais, darbininkais ir žvejais. 1857 metais prie Anglijos nuskendo barkas iš Klaipėdos "Eduardas Augustas". Tais pačiais metais Šiaurės jūroje nuskendo burlaivis iš Klaipėdos "Germanija".
Laivų iš Lietuvos skendimo geografija labai plati - nuo Šiaurės Amerikos iki Honkongo. Tačiau daugiausia mūsiškių laivų pasiglemžė Baltija. Joje nuskendo ir pirmieji jaunos nepriklausomos Lietuvos laivai.
1938 metų vasario 28 dieną netoli Juodkrantės nuskendo garlaivis "Neringa". Žuvo du jūreiviai, bandę per bangas pasiekti krantą. Likusius jūreivius išgelbėjo gelbėtojai.
1939 metais Suomių įlankoje, plaukdamas iš Leningrado į Klaipėdą, nuskendo garlaivis "Panevėžys". Tais pačiais metais vokiečių povandeninis laivas Šiaurės jūroje torpedavo garlaivį "Kaunas" . Skęstant šiems laivams būta ir aukų, tačiau labai nedaug.
Užėjus sovietams, buvo likę 4 laivai: "Marijampolė" (1941 nuskandino rusų artilerija Dauguvos žiotyse), "Kretinga", "Utena". "Šiauliai" (visi trys nuskendo Suomių įlankoje, užplaukę ant minos ar nuo vokiečių bombų). Suomių įlankos dugne guli ir Lietuvos mokomasis karo laivas "Prezidentas Smetona". 1945 metų sausio 11 dieną jis užplaukė ant minos.
Sovietmečiu nuskendo ne vienas Lietuvos laivyno laivas, tačiau dauguma jų apsiėjo be žmonių aukų.
Ne tokie sėkmingi buvo pirmieji atkurtos nepriklausomybės metai. 2000-ųjų birželio 21-ąją siaučiant uraganui "Karlota", Ramiajame vandenyne nuskendo sausakrūvis laivas "Linkuva". Visa laivo įgula - 16 žmonių - nuskendo. Į uraganą laivas pakliuvo ties Meksikos krantais.
Tais pačiais metais Talino uoste nuskendo buvęs Lietuvos laivas "Zenitas", pakeitęs mūsų šalies vėliavą į Hondūro ir priklausęs amerikiečių kompanijai, bet plaukiojęs su lietuvių įgula. Vienas žmogus žuvo, 6 išgelbėti.
Lietuva yra jūrų valstybė. Šiuo metu trispalvė plazda 70-yje po jūras plaukiojančių prekybos laivų, daug lietuvių jūreivių plaukioja ir kitų valstybių laivuose. O jūra visuomet reikalavo iš žmonijos aukų. Lyg ir už teisę ja plaukioti.
