Į cepelinus užsienio turistai žiūri įtariai, šaltibarščius kartais painioja su ukrainietiškais barščiais ir prašo juos pašildyti, prie Palangos būstus nuomai siūlančios močiutės jiems atrodo tarsi piketuotojos, o šokiruoti vidutinio lietuvio mėnesinio uždarbio, antrą šoką jie patiria išvydę tiek daug pilis primenančių gyvenamųjų namų. Kaip rašo "Vakarų ekspresas", pasak pajūryje dirbančių gidų, į mūsų kraštą atvykusius užsienio turistus vis dar kas nors nustebina. Labiausiai - kaip gaudami tokius nedidelius atlyginimus lietuviai pragyvena, įsigyja prabangius automobilius, o moterys sugeba taip puošniai ir gražiai rengtis.
Vietoj lūšnų - dangoraižiai
Gidė Daiva pasakojo visuomet sulaukianti turistų nuostabos, kai juos informuoja, kad vidutinis lietuvio uždarbis siekia 1,3 tūkst. litų per mėnesį.
"Dar labiau turistų veidai iš nuostabos išsikreipia, kai per mėnesį gaunamus pinigus paverčia eurais arba doleriais. O kai papasakojame, kiek mūsų senoliai gauna pensijos ir kad, susimokėjus visus mokesčius, belieka makaronams, jie neįsivaizduoja, kaip šitaip reikėtų gyventi. Tačiau dar didesnis šokas juos ištinka, kai pamato, pavyzdžiui, Mažajame Kaimelyje stovinčias pilis. Jiems tai atrodo nesuderinama - mūsų uždarbiai ir didžiuliai namai", - pasakojo gidė Daiva.
Pasak jos, dažnas užsienietis mano, kad lietuviams doleris yra aukso vertės. Pavyzdžiui, tris dienas didžiulius lagaminus tampiusiam vairuotojui amerikietis paduoda 5 litus ir galvoja, kad šis strikinės iš džiaugsmo.
Jau per 20 metų gide dirbanti Angelė sakė pastebėjusi, kad daugelis užsieniečių, prieš atvykdami į Lietuvą, turi susidarę klaidingą nuomonę apie mūsų šalį - galvoja, kad mes labai skurstame. Tad dažnas jų būna maloniai nustebintas, kad išoriškai lietuvių gyvenimas atrodo panašiai, kaip ir užsieniečių.
Gidė Reda sakė ne iš vieno vokiečio girdėjusi, kad jie įsivaizdavę, jog, pavyzdžiui, Vilnius - mažas purvinas miestelis, kuriame gyveno žydai.
Alus su desertu
Į pajūrį atvykę užsieniečiai nori paragauti specifinių šio krašto valgių ir tikisi, kad tai bus žuvies patiekalai. Deja, žuvies valgių pasiūla labai menka. Gidams tenka siūlyti cepelinus, kurie dažnam užsieniečiui neatrodo jų skrandžiui tinkamas patiekalas.
Kur kas patraukliau atrodo šaltibarščiai, ypač karštą vasaros dieną. Kai kurie turistai net teiraujasi jų recepto, bet būna ir tokių, kurie paprašo juos pašildyti.
"Visi labai noriai ragauja alų. Lauktuvėms taip pat daugelis perka maisto produktus - džiovintus varškės sūrius, vytintą dešrą, alkoholį. Be abejo, daugelis nori įsigyti gintaro, lino dirbinių", - pasakojo Angelė.
Trejus metus gide dirbanti Daiva, apsilankiusi Kaliningrade ir pamačiusi, kaip vietiniai gyventojai turistams rodo nuogus užpakalius, svarstė, kad mūsų visuomenė palyginti yra labai kultūringa ir nekelia turistams jokių problemų.
Tiesa, kartais pasitaiko įvairių kuriozų, kurie greičiau turistus prajuokina nei supykdo.
Kartą, pasakojo Daiva, su penkiasdešimčia turistų ji užsuko į vieną užeigą. Taupydami laiką visi sutarė nevalgyti kepsnių, o tik atsigerti kavos ir suvalgyti desertą. Kai kurie užsieniečiai dar užsisakė alaus.
"Pati palipau į antrą aukštą pasiteirauti barmenių, ar viskas gerai, ir iš salės, kur sėdėjo turistai, išgirdau aidint karštligišką juoką. Pasirodo, kavinė turėjo labai silpną kavos apartą, tad nusprendė kavos neduoti - atnešė visiems po alaus bokalą ir desertą..." - prisiminė Daiva.
Kitas užsieniečius pralinksminęs atvejis nutiko Plungės senelių namuose. Aplankę juos, užsieniečiai raitėsi susiėmę už pilvų, kai pamatė, ką per televiziją žiūri seneliai - tuo metu rodytas filmas jiems pasirodė esąs pornografinis.
"Visi pradėjo badyti pirštais ir kikenti: "Porno, porno". Teko paaiškinti, kad seneliai tiesiog žiūri tai, ką rodo televizija", - atsiduso gidė.
Amerikiečius gėlė uodai
Žinoma, didžiausią įspūdį turistams palieka Neringa. Tačiau unikalusis gamtos kampelis ne visus užsieniečius pasitinka svetingai. Pavyzdžiui, prieš keletą savaičių Neringą aplankiusios amerikietės keletą dienų taip ir prasėdėjo kambaryje užsidariusios, nes išsigando mašalų. Jos pataikė atvažiuoti į Neringą kaip tik per patį mašalų sezoną.
"Saugodamosis nuo vabzdžių antplūdžio amerikietės užsivilko po keletą megztinių, tačiau jas vis tiek išbėrė. Teko ilgai įtikinėti, kad mašalai visiškai nepavojingi ir jų gyvybei jokio pavojaus nėra. O kartu su jomis buvusiems vokiečiams mašalai buvo visiškai nė motais. Pastebėjau, kad amerikiečiai kur kas įnoringesni. Be to, jie dažnai neįvertina mūsų klimato, atvyksta per plonai apsirengę ir paskui kalena dantimis", - pasakojo gidė Daiva.
Rožinė Lietuva
O štai "Šiaulių kraštui" įspūdžius apie Lietuvą papasakojo belgė vargonininkė, pianistė, muzikologė Kristien Heirman. Atvykusi į mūsų šalį ji dalyvavo trijuose festivaliuose: Tytuvėnų vasaros festivalyje, "Vargonų vasaroje 2006" Nidoje bei Vilniaus Kristupo vasaros festivalyje.
Belgę sužavėjo lietuviški tautiniai rūbai, apstulbino Rokiškio dvaro rūmuose pamatyti Liongino Šepkos drožiniai. "Negalėjau patikėti, kad taip galima išdrožti iš vientiso medžio. Kiek detalių! Lietuvoje daug įdomių menininkų, gaila, kad mes Belgijoje jų nežinome. Kai grįšiu į Belgiją, rekomenduosiu važiuoti į Lietuvą. Galbūt belgai atras naują tašką Europoje?" - sakė Kristien.
"Lietuvoje mane nustebino publika: klausytojai atneša tiek daug gėlių! Belgijoje - vieną kitą žiedą. Belgai santūresni, ne tokie emocingi, kaip lietuviai."
Kristien negalėjo patikėti, kad tokiame nedideliame mieste, kaip Tytuvėnai, galima suorganizuoti trijų mėnesių festivalį, kuriame koncertuoja įvairiausi atlikėjai.
"Neįtikėtina. Atvykusi į Tytuvėnus, mačiau tik kelis žmones ir karvių. Koncerte tikėjausi penkių klausytojų, tad, kai įėjau į bažnyčią ir išvydau tiek žmonių, nustebau. Pririnkau leidinių apie festivalį, parvešiu į Belgiją parodyti: "Pažiūrėkite, ką jie daro!"
Lietuviškas maistas Kristien - viena iš smagiausių temų. "Valgiau rožinę sriubą (šaltibarščius - red. past.)! Mamamija! O dieve... Pirmiausia nufotografavau. Negalėjau visko suvalgyti. Truputis - gerai, bet ne visa lėkštė. Man sakė, kad ši labai rožinė spalva natūrali - be dažų. Gėriau rožinį vyšnių sidrą, vyras valgė rožinę želę. Kai ką nors pamatome rožinės spalvos, sakome: "Lietuva!"
Dar vienas Kristien nustebinęs dalykas - mediniai trobesiai: "Vertėja sakė, kad praėjusią žiemą buvo 25 laipsniai šalčio. Aš išpūčiau akis. Kaip juose žmonės gyvena? Juk Belgijoje ir vienas laipsnis žemiau nulio jau daug. Kai likome dviese su vyru, patyrinėjome sienas."
Keturi metų laikai - štai ko pavydi lietuviams Kristien, nes Belgijoje pavasaris, vasara ir ruduo nelabai skiriasi.
"Lietuvoje gyveni su gamta. Žinai, kada atėjo laikas sodinti daržoves. Braškes mes valgome ištisus metus, bet tai - ne tas pats, kaip sulaukti braškių vasaros pradžioje. Tuomet mėgaujiesi. Braškės su pienu? Ne, to dar negirdėjau", - nusipurto Kristien.
